Veganizmas Lietuvoje. Veganiško maisto asortimentas ir apyvarta auga

Paulius Jaruševičius
Gyvensenos medicinos asociacija 2017

Pagal apibrėžimą, veganizmas – tai gyvenimo būdas, kai siekiama išvengti bet kokio gyvūnų išnaudojimo bei žiaurumo prieš gyvūnus, siekiant gauti gyvūninės kilmės maisto ar pasigaminti aprangą. Veganus vienija augalinė mityba, odos nenaudojimas aprangai gaminti ir vengimas produktų, kurių bandymai buvo atlikti su gyvūnais.

Deja, nėra statistikos, kiek mūsų šalyje yra veganų ir vegetarų. Indijoje vegetarų – apie 30–40 proc., Didžiojoje Britanijoje, anot Veganų asociacijos, 2016 buvo apie 542 000 veganų, tai yra mažiau nei vienas procentas visų gyventojų, o vegetarų – apie 3,2 proc. Manoma, kad JAV yra 1,62 mln. veganų, nors tai tesudaro 0,5 proc. gyventojų. Vidutinis veganų amžius JAV – 42 metai. Trys ketvirtadaliai veganų yra moterys. Iš visų veganų, budistų, induistų ir krišnaitų yra tik 9 proc. Tai visiškai paneigia mitą, kad veganizmas susijęs su Rytų religijomis. Veikiau atvirkščiai, dauguma veganų mano esą ateistais – tokių net 47 proc., o pagal veganų išpažįstamą religiją – net 34 proc. yra krikščionys.

Veganizmas, visų pirma, – tai filosofinė ir etinė sąvoka. Veganizmo etikos pagrindus IV a. pr. m. e. suformavo Pitagoras. Lietuvoje veganiško judėjimo idėjas išplėtojo Vydūnas. Čia jau nuo 1923 m. veikia Vegetarų draugija. 90 proc. veganų etiką suvokia kaip veganiško judėjimo pagrindą. Etiniams veganams rūpi ne tik gyvūnų teisės, bet ir tvari, draugiška aplinkai pramonė ir verslas. Įvairių šaltinių duomenimis, mėsos gamyba išmeta daugiau anglies dvideginio į atmosferą nei transportas ir energetika bendrai.

Neabejotinai, kad veganai susiduria su problema, nes visi vaistai Europoje yra testuojami su gyvūnais. Tačiau, tai dar nereiškia, kad veganai, iškilus būtinybei, turėtų atsisakyti vaistų.

Naujausi rinkos tyrimai Didžiojoje Britanijoje rodo, kad veganiškų produktų rinka per pastaruosius metus čia išaugo 1500 proc.

Noriu pabrėžti, kad net trečdalis britų save gali vadinti „fleksetarais” – žmonėmis, kurie nusprendė mažinti suvartojamos mėsos kiekį. Lietuvos verslui atsiranda naujų galimybių gaminti ir pardavinėti sojų, migdolų ir kitų rūšių augalinį pieną. Nuo 2015 metais veganiško pieno rinka Britanijoje išaugo dvidešimt kartų. Auga ir kokosų pieno pardavimų apyvartos visame pasaulyje. Ekspertai teigia, kad tofu (sojų sūrio) rinka taip pat auga tūkstančiais procentų.

Ar veganinė mityba tinka kūdikiams
Augalinė mityba, ypač kūdikių ir vaikų, reikalauja daug žinių ir sąmoningumo. 2016 metais Mitybos ir dietetikos akademija paskelbė labai svarbų, moksliniais tyrimais pagrįstą dokumentą, kuriame teigiama, kad subalansuota vegetarinė ir veganinė mityba tinka tiek kūdikiams, tiek maitinančioms mamoms, vaikams ir suaugusiesiems. Ši mityba ne tik naudinga sveikatai, bet ir naudojama kai kurių ligų prevencijai ar jų gydyme.  Deja, vaisiavalgystė ir žaliavalgystė vaikams nerekomenduojama.

Į ką atkreipti dėmesį maitinantis veganiškai
Nėra pastebėta, kad vegetarams ir veganams, kurie subalansuotai maitinasi, trūktų baltymų. Tiesa, augaliniai baltymai šiek tiek sunkiau įsisavinami, todėl veganai privalo valgyti didesnį baltymų kiekį. Augalinius baltymus gausime valgydami pupeles, lęšius, avinžirnius, graikiškus ir kitus riešutus, sojų produktus, kanapių ir kitas sėklas. Šiuose produktuose taip pat gausu ląstelienos, kurios mėsoje ir pieno produktuose visai nėra. Vegetarams, valgantiems daug žalumynų, neturėtų trūkti folio rūgšties.

Augaliniame maiste gausu geležies. Geležį iš augalinių produktų įsisavinti padeda maistas, kuriame gausu vitamino C. Taip pat svogūnai, česnakai, morkos, aitriosios paprikos, ciberžolė ir imbierai. Vegetarams dažniau trūksta geležies nei veganams, ypač tiems, kurie vartoja daug karvių pieno produktų, baltų miltų patiekalų ir mažai ankštinių bei žalumynų. Reikia atkreipti dėmesį, kad hemoglobino kiekis, parodomas kraujo tyrime, tiesiogiai susijęs su hematokrito (HTC) – kraujo tirštumo žymeniu. Jei daugiausiai vartosite augalinio maisto, jūsų hematokrito rodiklis sumažės, tai yra kraujas bus skystesnis ir atitinkamai sumažės ir hemaglobino. Tačiau tai dar neparodo, jog jums yra iškilusi mažakraujystės grėsmė.

Vitaminų B12 ir D trūkumas yra pagrindinė augalinės mitybos problema.

Visi vegetarai ir veganai privalėtų kartkartėmis pasidaryti B12 tyrimą, jei šio vitamino trūktų – vartoti papildus.

Reikia atkreipti dėmesį į vitaminą D. Visoje Europoje, išskyrus Norvegiją, kur riebių žuvų ir žuvies taukų naudojimas maistui yra kasdieninės mitybos dalis, žmonėms trūksta vitamino D. Tai susiję su nepakankamu saulės intensyvumu Šiaurės pusrutulyje. Didelė dalis mokslinių tyrimų, atliktų per paskutinį dešimtmetį, rodo, kad vartojant vitamino D3 papildus ilgai išlieka pastovus vitamino D kiekis kraujo plazmoje.

Vis dažniau mokslininkų įvardijamas omega-3 riebiųjų rūgščių trūkumas. Augalinės mitybos šalininkams, ir ne tik jiems, patarčiau nuolat vartoti augalinės kilmės omega-3 papildus su vitaminu D. Įsigyti jų galima internetinėse parduotuvėse. Beje, vyresnio amžiaus žmonėms – vyresniems kaip 65 metų – pastebimas dar didesnis vitamino D trūkumas. Norint ilgiau išsaugoti sveikus kaulus, jiems patartina kasdien vartoti 20 µg vitamino D.

Šaltiniai:
1. Fraser G. Risk factors and disease among vegans. In: Fraser G, ed. Diet, life expectancy, and chronic disease. Studies of Seventh-day Adventists and other vegetarians. New York, NY: Oxford University Press, 2003:231–9.
2. Winston J Craig, 2017. Health effects of vegan diets. The American Journal  of Clinical Nutrition.
3. Tai Le, L & Sabaté J, 2014. Beyond Meatless, the Health Effects of Vegan Diets: Findings from the Adventist Cohorts
4. Department of Nutrition, Giessen University, Wilhelmstrasse 20, 35392 Giessen, Germany. Vegetarian nutrition: past, present, future. American Society for Nutrition.
5. Steven Bratman, MD, MPH. Healthy Eating vs. Orthorexia 2015
6. Craig WJ(1), Mangels AR; American Dietetic Association. Position of the American Dietetic Association: vegetarian diets. J Am Diet Assoc. 2009 Jul;109(7):1266-82.
7. J Acad Nutr Diet. 2016;116:1970-1980.

Komentarai

comments

Jums irgi gali patikti Daugiau šio autoriaus

Comments are closed.