Veganiška mityba ir sveikata
Paulius Jaruševičius, Ieva Kauneckė. Gyvensenos medicinos asociacija
www.sveikata.org 2018 m. sausio 8 d.
Gerai suplanuota vegetariška ir veganiška mityba yra sveika, pilnavertė maistinėmis medžiagomis, tinkama visais amžiaus tarpsniais, įskaitant besilaukiančias ar krūtimi maitinančias moteris, kūdikius, paauglius, suaugusiuosius ir pagyvenusius žmones, bei yra naudinga kai kurių ligų prevencijai ir gydymui. Amerikos dietetikos asociacija (ADA 2014)
Spaudoje pasirodė Vilniaus Santaros vaikų ligoninės vyresniojo gydytojo gastroenterologo dr. Vaidoto Urbono informacija, kad Gyvensenos medicinos asociacijos pozicija mitybos klausimais yra pasenusi. Šiame straipsnyje pateikiu išsamią šaltinių, kuriais remiamės, analizę bei dviejų mitybos mokslininkų: prof. Claus Leitzmann iš Vokietijos ir prof. T. Colin Campbell iš JAV, poziciją. Ši istorija išryškino takoskyrą tarp visuomenės ir medikų bei akademinės bendruomenės, pasėjo tarpusavio nepasitikėjimą. Visuomenė pajuto, kad informacija yra manipuliuojama, prisidengiant autoritetu.
2009 ir 2014 m. Mitybos ir dietetikos akademija (Academy of Nutrition and Dietetics) kartu su Amerikos dietetikos asociacija (ADA) paskelbė savo poziciją, kad gerai subalansuota vegetariška ir veganiška mityba yra sveika, pilnavertė maistinėmis medžiagomis, tinkama visais amžiaus tarpsniais, įskaitant besilaukiančias ar krūtimi maitinančias moteris, kūdikius, paauglius, suaugusius ir pagyvenusius žmones, bei yra naudinga kai kurių ligų prevencijai ir gydymui. Šią ADA poziciją dėl vaikų mitybos palaiko Australijos nacionalinė sveikatos ir medicininių tyrimų taryba, Portugalijos nacionalinė sveikos mitybos skatinimo programa, Kanados pediatrų asociacija, Britanijos mitybos fondas. Britanijos dietetikos asociacija 2017 rugpjūčio 7 d. atnaujino memorandumą kartu su Britų veganų draugija, kuriame pabrėžiama, kad gerai suplanuota veganinė mityba tinka visų amžiaus grupių žmonėms. Harvardo medicinos akademija 2017 gruodžio 4. paskelbė, kad vegetarinė mityba turi privalumų sveikatai: galimai mažina MTL (blogąjį cholesterolį), mažina kraujospūdį, mažina KMI (kūno masės indeksą). Dėl šių priežasčių siejama su ilgaamžiškumu ir sumažėjusia daugelio chroniškų ligų rizika. V. Urbonas vadovaujasi Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugijos ESPGHAN pozicija. Ligoninė nurodo, kad Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija, teikianti mitybos rekomendacijas visos Europos šalims, veganišką dietą vaikams laiko nepriimtina ir neskirtina, o vegetariškos nerekomenduoja. Reikia pripažinti, kad šaltinis cituojamas netiksliai ir tendencingai. Minėta organizacija nevartoja tokių terminų, o rašo: „Veganiška mityba turėtų būti praktikuojama tik esant tinkamai medicininei ar dietetiko priežiūrai, užtikrinant, kad kūdikis gautų patikimą vitamino B12, vitamino D, geležies, cinko, folio, ilgos grandinės n-3 (omega-3) polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, baltymų ir kalcio kiekį, ir kad ta mityba yra pakankamo maistingumo ir energinės vertės.“
Prof. T. Colin Campbell apie painiavą mitybos moksle
Visuomenėje, už akademinių sienų ribų, yra didelis susidomėjimas sveikatos ryšiu su maistu ir mityba. Tačiau yra daug žmonių, įmonių ir institucijų, kurios dažniausiai dėl turto ir šlovės klesti vadovaudamosi savanaudiškais interesais, falsifikuoja mokslinius tyrimus. Kalbant aiškiau, neabejoju, kad visuomenė jau seniai yra apgaudinėjama. Atėjo laikas išspręsti šią problemą. Esu parašęs 3 knygas, iš kurių 2 išleistos lietuvių kalba. Šiuo metu rašau ketvirtąją, esu parengęs daugybę straipsnių, apibūdinančių mitybos mokslo ir sveikatos apsaugos sistemos sąsajas. Tikiuosi, kad šie straipsniai bus vertinami kaip bandymas sukurti vieningą hipotezę apie mitybos reikšmę ir kartu su naująja knyga paskatins pilietinę, bet nešališką diskusiją tarp specialistų ir visuomenės. Per pastaruosius du šimtmečius padarėme labai mažą pažangą gerindami žmonių sveikatą – tai kainavo šimtus milijonų anksčiau laiko prarastų žmonių gyvybių ir trilijonus dolerių. Susiskaldymas tarp akademinės bendruomenės, medikų ir visuomenės sukėlė rimtų problemų, tarp kurių labai svarbi yra didžiulė painiava gaubianti mitybos mokslą.
Prof. Claus Leitzmann apie ESPGHAN ir ADA pozicijas mitybos srityje
Paprašiau vieną garsiausių Europos mitybos mokslininkų prof. Claus Leitzmann iš Vokietijos pakomentuoti, kodėl skiriasi ESPGHAN ir ADA pozicijos. Claus Leitzmann rašo, kad nuostatų skirtumas susijęs su ESPGHAN ypač kritiška pozicija augalinės mitybos atžvilgiu, kuri yra formuojama atsižvelgus į retus problemiškus atvejus – lyg jie vyktų tūkstančius kartų. ADA tik akcentuoja, kad augalinė mityba turėtų būti subalansuota. ADA pozicija realistiška, formuojama nuostatos, kad veganai dažniausiai gerai informuoti apie galimas rizikas.
Reikia pripažinti, kad Europoje veikia labai stiprios mėsos ir pieno pramonės lobistų grupės, todėl yra daroma įtaka kai kurių Europos ekspertų nuomonei. Pateikiu trumpą ESPGHAN ir ADA pozicijų palyginimą.
Reikia pripažinti, kad Europoje veikia labai stiprios mėsos ir pieno pramonės lobistų grupės, todėl yra daroma įtaka kai kurių Europos ekspertų nuomonei. Pateikiu trumpą ESPGHAN ir ADA pozicijų palyginimą.
ESPGHAN teigia, kad „sunku kūdikiams užtikrinti subalansuotą augalinę mitybą”. Manau, kad tai pasiekti išsilavinusiam veganui yra nesunku, ir tai rodo tūkstančiai teigiamų pavyzdžių.
ESPGHAN teigia, kad „tėvai turi suprasti, kokias sunkias pasekmes gali sukelti nesubalansuota veganiška mityba. Klaidinga kūdikių mityba gali sukelti negrįžtamų nervų sistemos pakenkimų.” Taip, tokių atvejų pasitaiko, bet jie yra labai reti ir atsiradę dėl klaidų. „Mes rekomenduojame, kad veganai tėvai griežtai laikytųsi medikų mitybos rekomendacijų”. Reikia pripažinti, kad medikai apie mitybą žino labai mažai, o apie veganišką mitybą dažniausiai neturi jokios informacijos.
Prof. Mary Fewtrell, ESPGHAN mitybos komiteto vadovė, komentuoja, kad „didžiausia augalinės mitybos rizika yra B12 trūkumas, kuris gali sukelti kūdikiams labai sunkias, negrįžtamas pasekmes. Gyvūninis maistas yra pagrindinis ir vienintelis B12 šaltinis”. Ši problema dažniausiai yra gerai žinoma veganams, B12 veganai gauna vartodami papildus arba funkcinį, papildytą maistą.
ESPGHAN konferencijos metu prof. Myriam Van Winckel teigia: „Kuo labiau apribojama vaiko mityba, tuo didesnė anemijų, ypač B12, rizika. Kūdikiams, maitinamiems veganiškai, gali išsivystyti baltymų ir kalcio trūkumas.” Tokie atvejai, kad veganų vaikams trūktų baltymų ir kalcio, yra labai reti. „Situacija blogina tai, kad veganai yra klaidinami vartoti karvės pieno pakaitalus: ryžių, migdolų ir sojų pieną. Šio augalinio pieno maistinė vertė negali būti lyginama su karvės pienu.” C. Leitzmann nuomone, karvės pienas ir jo produktai nėra esminiai žmogaus mityboje. M. Winkler teigia: „iš dalies vegetarinė (lakto-ovo vegetarinė) mityba yra iš esmės saugi. Nors trūksta ilgalaikių tyrimų, bet galima konstatuoti, kad vegetarinė mityba, palyginus su mėsos gausia mityba, turi daug pranašumų sveikatai: optimalesnis riebalų balansas, antioksidantai, daugiau maistinių skaidulų ir mažesnė nutukimo rizika.” Lygiai tokį patį rezultatą galima pasiekti maitinantis veganiškai.
Comments are closed.