Vaistai – tai maistas. Lietuvoje kaip duona – be recepto!

Nenuostabu, kad daugelis žmonių maisto papildus vartoja kaip maistą. Šiandien jau nebesistebime, kad nereceptiniai vaistai vartojami kaip maistas, todėl farmacininkai sumanė ir receptinius vaistus pardavinėti kaip maistą – be receptų. Kodėl gi ne, jei žmonės taip nori!

Paulius Jaruševičius
Gyvensenos medicinos asociacija

Ar galime pasitikėti farmacininkų pateikiama informacija? Kas finansuoja vaistų pramonės mokslinius tyrimus? Kaip vaistai pripažįstami tinkamais ir kaip reglamentuojamas jų vartojimas?

Visi neabejojame, kad prieš paleidžiant vaistus į rinką, atliekami jų klinikiniai tyrimai. Dažniausiai su gyvūnais. Turbūt visi suprantame, kad tyrimai atliekami ne Lietuvoje. Tyrimai turi būti nepriklausomi. Bet taip nėra. Tai kas gi finansuoja naujų vaistų kūrimą ir tyrimą? Ogi vadinamoji „Didžioji farma” – JAV vaistų gamybos korporacijos. Jos kuria, gamina ir dažniausiai finansuoja savo gaminamų vaistų tyrimus. Skamba absurdiškai, tiesa? Vieno iš prestižiškiausių žurnalų „New England Journale of medicine“ redaktorius sako, kad situacija yra tokia bloga, kad gydytojai jau nebegali pasitikėti net ir prestižiniuose žurnaluose skelbiama informacija. Pavyzdžiui, plaučių vėžio paplitimo ir prevencijos studiją finansavo JAV Vėžio prevencijos asociacija. Puiku! Bet paaiškėjo, kad ši asociacija tyrimui gavo 3,5 mln. dolerių iš tabako kompanijos „Liggett Group“. Faktas, kad daugelis „Didžiosios farmos” korporacijų priklauso tabako industrijai. Dėl interesų konfliktų suklastoti tyrimai kartais turi ir fatališkų pasekmių. Apie vieną tokių atvejų – korupciją Harvardo universitete esu rašęs. 2009 metais JAV kongresas priėmė Gydytojų užmokesčio skaidrumo aktą (Physician Payment Sunshine Act S301). Šio įstatymo pasekmė – paviešinta, kad 546 000 JAV gydytojų ir 1360 universitetinių ligoninių iš 1419 vaistų gamintojų gavo 3,5 milijardo JAV dolerių slaptą atlygį už atliktus tyrimus.

Šiandien ne tik Lietuvoje, bet ir JAV gydytojams reikia deklaruoti net 10 dolerių dovanas. Naujausi tyrimai parodė, kad internetiniame vaistų komentarų puslapyje UpToDate visi gydytojų komentarai apie vaistų vartojimą buvo interesų konflikto subjektu. Lietuvoje, deja, tokie tyrimai visiškai neatliekami. Mes tam tiesiog neturime jokių sąlygų – besąlygiškai naudojamės gamintojų pateikiama informacija: šis vaistas yra receptinis, jis gydo tą ir tą, jo šalutinis poveikis toks ir toks. Galime pridurti: Lietuvoje parduodamas be recepto!

Taip yra ir su tyrimais kitose srityse. Pavyzdžiui 2009 metais buvo paskelbti NHANES didelės apimties tyrimo 1999–2004 metų rezultatai, kurių išvada: saldainių ir šokolado vartojimas neturi įtakos sveikatai. Tuomet pasipylė reklama spaudoje „Įdėkime saldainį vaikui į mokyklą, nes tai sveika!” Po kurio laiko paaiškėjo, kad tyrimą finansavo JAV nacionalinė konditerių asociacija. Tokių pavyzdžių labai daug.

Harvardo universiteto mokslininkai paskelbė, kad nuo receptinių vaistų šalutinio poveikio JAV kasmet miršta 128 000 žmonių. Europos komisija teigia, kad Europoje šis skaičius siekia 200 000. Kartais problema ne tik dėl vieno medikamento vartojimo, bet ir kelių kombinacijos. Vyresnio amžiaus žmonės yra ypač pažeidžiami, nes organizmui senstant vaistai yra absorbuojami skirtingai.

Šiandien lietuviai jau nebegali gyventi be vaistų – kaip be duonos. Gydytojai ir farmacininkai šaukia vienu balsu: kokie čia gali būti receptiniai vaistai? Farmacijos guru LSMU profesorius Liudas Ivanauskas DELFI net pareiškė: „yra daugybė vaistų vadinamų receptiniais, bet normalu, kad būdavo parduodami be recepto”. Reikia pridurti, juk pieną ir duoną parduodame be recepto.
Rezultatas – vietoje susirūpinimo gyvenimo būdu, kuris dažnai yra žymiai efektyvesnis už medikamentinį gydymą, pacientams siūloma stebuklinga tabletė.

1. Kassirer JP. Commentary: Disclosure’s failings: what is the alternative? University School of Medicine, Boston, Massachusetts. Acad Med. 2009 Sep PubMed
2. Donald W. Light. New Prescription Drugs: A Major Health Risk With Few Offsetting Advantages. Harvard 2014
3. Institutional Corruption of Pharmaceuticals and the Myth of Safe and Effective Drugs. Journal of Law, Medicine and Ethics, 2013, Vol. 14, No. 3: 590-610

Komentarai

comments

Jums irgi gali patikti Daugiau šio autoriaus

Comments are closed.