Širdies ligos ir cholesterolis. Nuosaikumas žudo

Paulius Jaruševičius, Viktorija Andriuškienė, Agnė Vaitkūnaitė

Kiekvienais metais Lietuvos Higienos institutas paskelbia įvairius su sveikata susijusius statistinius duomenis. Kaip matome iš diagramos „Mirties priežasčių struktūra pagal lytį 2016 m.“, pagrindinė lietuvių mirties priežastis – kraujotakos sistemos ligos, kurios sudaro daugiau nei pusę, t. y. 56,2 proc., visų mirčių.1

Lietuvos Higienos institutas. Mirties priežasčių struktūra pagal lytį 2016 m.

Mirtingumas nuo kraujotakos ligų nekinta jau daugelį metų, nors, atrodo, daroma viskas, kad būtų sumažintas ankstyvųjų mirčių skaičius nuo infarkto. Ką reikėtų padaryti, jei mes siektume visiškai išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, o ne tik sumažinti jų riziką?

Spaudoje pasirodė straipsnių, teigiančių, kad didelis sočiųjų riebalų kiekis maiste neužkemša kraujagyslių. Koronarinė širdies liga yra lėtinė uždegiminė būklė, kurios riziką galima veiksmingai sumažinti pakeitus savo gyvenseną. Sisteminė tyrimų apžvalga ir stebėjimo tyrimų metaanalizė parodė, kad nėra ryšio tarp sočiųjų riebalų vartojimo ir mirtingumo dėl visų priežasčių, įskaitant koronarinę širdies ligą, II-ojo tipo cukrinį diabetą, išeminį insultą.2 Kitoje sisteminėje tyrimų apžvalgoje nurodyta, kad apžvelgus 30-ies tyrimų duomenis, mažo tankio lipoproteinų („blogojo“ cholesterolio) kiekis nesusijęs su padidėjusiu mirtingumu daugumai žmonių, kurių amžius yra didesnis nei 60 metų. Taip pat pateikia priežastį persvarstyti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gaires, skirtas vyresniojo amžiaus žmonėms mažinti mažo tankio lipoproteinų kiekį vaistais.3

Lietuvos kardiologai vadovaujasi Europos kardiologų draugijos (European Society of Cardiology) ir Amerikos širdies asociacijos (American Heart Association) pateiktomis rekomendacijomis, kurios nurodo, kad bendras cholesterolio kiekis neturėtų būti didesnis kaip 5 mmol/l. Tačiau jeigu sergate cukriniu diabetu ar išemine širdies liga ir patyrėte infarktą, būtina užtikrinti, kad cholesterolio kiekis būtų mažesnis kaip 4,5 mmol/l.4

Daktaras Caldwell Esselstyn, Klyvlendo klinikos medicinos žurnale (Cleveland Clinic Journal of Medicine) rašo, kad kalbant apie cholesterolio kiekio organizme mažinimą, saikas žudo. „Net jei visi palaikytų savo bendrą cholesterolio lygį iki 5 mmol/l ribos, rekomenduojamos Amerikos širdies asociacijos, milijonams išsivystytų vainikinių arterijų ligos.“ Yra reikšmingų įrodymų, kurie nurodo, kad turėtume palaikyti savo bendrąjį cholesterolio lygį iki 3,9 mmol/l tam, kad suvaldytume mūsų pagrindinį žudiką. Kaip tai įrodyti? Daugelyje šalių, kuriose populiacijos bendras cholesterolio lygis nesiekia 3,9 mmol/l, širdies ligos yra praktiškai nežinomos. Junginėse Valstijose 26 metus trukęs žymus Framingemo širdies tyrimas (Framinghem Heart Study) atskleidė, kad kai cholesterolio riba yra žemesnė kaip 3,9 mmol/l tik nedaugeliui išsivystė širdies ligos ir niekas nuo jų nemirė. Tyrimo duomenimis, 35 % širdies smūgio atvejų ištinka žmones, kurių bendras cholesterolio lygis yra nuo 3,9 mmol/l iki 5,2 mmol/l.10,11 Taigi, 5,2 mmol/l nurodoma saugi riba garantuoja, kad milijonai JAV piliečių mirs dėl vainikinių arterijų ligų.

Paveikslėlyje pavaizduota angiograma. Kairėje matome pažeistą aterosklerozės arteriją po to, kai žmogus patyrė infarktą. Dešinėje – po 3 metų, pakeitus gyvenseną, matome pilnai atsidariusią arteriją. 

Dr. Esselstyn teigia: „Mes negalime toliau sekti viešų ir privačių sveikatos organizacijų rekomendacijų, kurios propaguoja mitybą, garantuojančią, kad milijonai žmonių kentės nuo ligos, nuo kurios tos rekomendacijos turėtų apsaugoti. Ląstelienos ir antioksidantų trūkumas, gyvūninės kilmės baltymų perteklius, riebalai ir ekstremali laisvųjų radikalų gamyba, vakarietiška mityba yra didžiausios kaltininkės dėl mūsų kartos lėtinių ligų pandemijos…“ Jis tęsia, „Jei vainikinių širdies arterijų ligų epidemija yra prilyginama siaučiančiam gaisrui, cholesterolis ir riebalai yra kuras,  o Amerikos širdies asociacija paprasčiausiai rekomenduoja sumažinti kuro kiekį, vienintelis logiškas sprendimas yra nutraukti kuro tiekimą apskritai – sumažinti cholesterolio lygį iki tokio, kuris įrodytas kaip užkertantis kelią vainikinių arterijų ligoms.“5,6,7,8 Daugiau informacijos galima rasti Lietuvoje išleistoje C. Esselstyn knygoje „Širdies ligos prevencija ir gydymas“.9

2014 m. Paulius Jaruševičius ir dr. C. Esselstyn Lietuvoje

Svarbu paminėti, kad asmenys, patiriantys infarktą, nebūtinai turi labai aukštą ar ribinį cholesterolio lygį. Dažnai jų cholesterolio lygis „normalus“ – 5,2 mmol/l, kaip ir tų, kurie neserga ar nejaučia širdies ligų simptomų. Vidutiniškai amerikiečio kraujyje yra 5,4 mmol/l bendrojo  cholesterolio. Rekomenduojamas bendrasis cholesterolio kiekis – 5,2 mmol/l – nėra tinkamas, nes 40–50 % moterų ir vyrų sulaukus 50 metų atsiranda aterosklerozė.8 Jei sergate išemine širdies liga ar siekiate jos išvengti, reikia pasirūpinti tinkama mityba. Apžvelgus 8 385 tyrimus apie kraujo plazmos lipidų ryšį tarp visavalgių ir besimaitinančių augaline mityba, buvo padarytos išvados, kad augaliniu maistu besimaitinančių žmonių kraujyje buvo mažesnis kiekis mažo ir didelio tankio lipoproteinų, tačiau trigliceridų kiekis nesumažėjo, palyginus su visavalgiais.11 Pasirūpinkite savimi, nes kalbame ne tik apie mirtį nuo infarkto, bet apie pagrindinę mirties priežastį Vakarų pasaulyje ir Lietuvoje.

Šaltiniai:

1. Mirties priežastys 2016 m. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro leidinys, Vilnius, 2017, 193 p. „Mirties priežasčių struktūra pagal lytį 2016 m.“ (lentelė). Prieiga per internetą: (2018 03 10): http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Statistikos/Mirties_priezastys/MPR_2016.pdf.
2. Sotieji riebalai neužkemša kraujagyslių: koronarinė širdies liga yra lėtinė uždegiminė būklė, kurios rizika gali būti efektyviai sumažinta pakeitus gyvenimo būdą į sveikatą stiprinantį gyvenimo būdą. Saturated fat does not clog the arteries: coronary heart disease is a chronic inflammatory condition, the risk of which can be effectively reduced from healthy lifestyle interventions. Prieiga per internetą (2018 03 10):http://bjsm.bmj.com/content/51/15/1111.
3. Ryšio trūkumas arba priešingas ryšys tarp mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekio ir mirtingumo vyresniame amžiuje: sisteminė tyrimų apžvalga. Lack of an association or an inverse association between low-density-lipoprotein cholesterol and mortality in the elderly: a systematic review. Prieiga per internetą (2018 03 10):http://bmjopen.bmj.com/content/6/6/e010401?utm_source=TrendMD&utm_medium=cpc&utm_campaign=BMJOp_TrendMD-1.
4. Europos kardiologų draugijos cholesterolio kiekio normatyvai. Prieiga per internetą (2018 03 10): http://www.heart.lt/pagrindinis_meniu/rizikos_veiksniai/cholesterolis_ir_lipoproteinai/118.
5. Ilgalaikis mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekio poveikis pradedant ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu siekiant nustatyti siekiant nustatyti koronarinės širdies ligos riziką. Effect of long-term exposure to lower low-density lipoprotein cholesterol beginning early in life on the risk of coronary heart disease: a Mendelian randomization analysis. Journal of American College of Cardiology, 2012. Prieiga per internetą (2018 03 10): https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0735109712047730?via%3Dihub.
6. Optimalus mažo tankio lipoproteinų kiekis yra 50 iki 70 mg/dl: mažiau yra geriau ir fiziologiškai normalu. Optimal low-density lipoprotein is 50 to 70 mg/dl: lower is better and physiologically normal. American College of Cardiology, 2004. Priega per internetą (2018 03 10): DOI:10.1016/j.jacc.2004.03.046
7. Caldwell B. Esselstyn. Širdies ligos prevencija ir gydymas . Prevent and Reverse Heart Disease: The Revolutionary, Scientifically Proven, Nutrition-Based Cure.

8. Optimalus mažo tankio lipoproteinų kiekis yra 50 iki 70 mg/dl: mažiau yra geriau ir fiziologiškai normalu. Optimal low-density lipoprotein is 50 to 70 mg/dl: lower is better and physiologically normal. American College of Cardiology, 2004. Priega per internetą (2018 03 10): DOI:10.1016/j.jacc.2004.03.046
9. Caldwell B. Esselstyn. Širdies ligos prevencija ir gydymas . Prevent and Reverse Heart Disease: The Revolutionary, Scientifically Proven, Nutrition-Based Cure.
10. Įvadas: daugiau nei koronarinė širdies liga. Introduction: more than coronary artery disease. Caldwell B. Esselstyn Jr., MD, René G. Favaloro, MD, American Journal of Cardiology, 1998. Prieiga per internetą (2018 03 12): DOI: https://doi.org/10.1016/S0002-9149(98)00715-2.
11. Ryšys tarp augalinės mitybos ir kraujo plazmos lipidų: sisteminė tyrimų apžvalga ir metaanalizė. Association between plant-based diets and plasma lipids: a systematic review and meta-analysis. Nutrition Reviews,  2017. Priega per internetą (2018-03-12): https://doi.org/10.1093/nutrit/nux030.

Komentarai

comments

Jums irgi gali patikti Daugiau šio autoriaus

Comments are closed.