Rūgštys

Juliet Gellatley
medicinos mokslų bakalaurė, diplomuota slaugytoja–akušerė,
Mitybos terapijos specialistų federacijos narė, Mitybos terapijos tarybos narė

 

JulietGellatleyMūsų kūnas yra darniai veikianti sistema, kuri geriausiai funkcionuoja esant tam tikroms sąlygoms. Mes sukurti taip, kad kraujyje būtų palaikoma stabili ir švelniai šarminė rūgščių ir šarmų pusiausvyra, t.y. 7.35–7.45. Viskas, ką valgome, arba rūgština organizmą, arba jį šarmina, kitaip tariant, arba palaiko pusiausvyrą, arba ją griauna. Kai šarmų-rūgščių pusiausvyra nestabili, iškyla rizika susirgti, nes dauguma ligų, tokių kaip vėžys, atsiranda ir veši smarkiai rūgštinėje aplinkoje.

Gyvūninės kilmės baltymai yra smarkiai rūgštinantys, todėl sutrikdo organizmo stabilią pusiausvyrą. Kadangi gyvūninės kilmės produktuose gausu sieros, ji patenka į organizmą ir jame virsta sieros rūgštimi. Visi gyvūninės kilmės produktai panašiai rūgština organizmą ir gali sukelti nuolatinę rūgšties pertekliaus būseną. Kai maistas rūgštus, kūnas pasitelkia vieną iš buferinių (reguliacinių) sistemų – dažniausiai skeletą, – kad neutralizuotų rūgštis, ir tam naudoja kalcį. Po to ir rūgštys, ir kalcis pašalinami su šlapimu, ir tik dalis kalcio grįžta atgal į kaulus. Smarkiai rūgštinanti mityba gali sukelti širdies ligas, nutukimą, kai kurių rūšių vėžį, tulžies ir inkstų akmenų susidarymą, kaulų silpnumą ir kitas lėtines ligas.

Mums nuolat kartojama, kad pieno produktuose yra kalcio, kurį organizmas naudoja, kad neutralizuotų rūgštis, esančias kraujyje. Tai tiesa, tačiau piene gausu gyvūninės kilmės baltymų, iš kurių susidaro daug daugiau rūgščių nei šarmų iš ten esančio kalcio. Dėl to susidaro rūgštinė terpė, kuriai neutralizuoti reikia daugiau kalcio, nei jo gaunama su pieno produktais. Tai viena iš priežasčių, kodėl pieną vartojančiose tautose daug daugiau žmonių serga osteoporoze (t.y. turi trapius kaulus), nei tose, kuriose pieno produktų suvartojama mažiau.

Dauguma vaisių (taip pat ir citrusiniai), daržovių, riešutų ir sėklų organizmą šarmina. Kalis ir magnis, kurių daugiausia augaliniame maiste, kartu su kalciu reguliuoja šarmų lygį. Nors kai kurie vaisiai, tokie kaip citrinos ir apelsinai, yra rūgštaus skonio, patekę į virškinimo sistemą jie tampa šarminiais. Kai kurios kruopos, tokios kaip soros, kinva, spelta, laukiniai ryžiai ir grikiai taip pat yra šarminantys arba „neutralūs“; kai kurios kruopos yra silpnai rūgštinančios.

Nors maitintis vien šarminančiu maistu beveik neįmanoma, mums vis dėlto reikia nedidelio kiekio rūgštinančių produktų, kad išlaikytume sveiką pusiausvyrą. Idealus šarminančių ir rūgštinančių produktų santykis yra 70 ir 30, tačiau gyvūninės kilmės maisto geriausiai apskritai nevalgyti, t.y. mėsos, žuvies, pieno produktų.

Natūrali, augalinė mityba yra ne tik labiau šarminanti, bet ir pilnai aprūpina organizmą reikalingomis medžiagomis: vitaminais A, C, K ir visais B grupės vitaminais bei svarbiais mineralais: kalciu (pakankamai, kad patenkintume kasdienius poreikius), magniu, kaliu, selenu, boru, geležimi, variu bei cinku. Vengdami gyvūninės kilmės maisto mes ne tik suteikiame savo kūnui visų reikalingų maisto medžiagų, bet ir sukuriame organizme tokią terpę, kuri padeda išvengti ligų.

Juliet Gellatley, medicinos mokslų bakalaurė, diplomuota slaugytoja–akušerė, Mitybos terapijos specialistų federacijos narė (FNTP), Mitybos terapijos tarybos narė (NTCC), kvalifikuota mitybos terapeutė ir zoologė. Ji yra įkūrėja ir direktorė Viva!, Viva! Health (liet. Tegyvuoja sveikata) Jungtinėje Karalystėje ir Viva! Poland Lenkijoje. Ji yra skaičiusi šimtus viešų paskaitų ir parašiusi keletą knygų, mitybos vadovų bei pranešimų.

juliet@viva.org.uk www.viva.org.uk www.vivahealth.org.uk

Komentarai

comments

Jums irgi gali patikti Daugiau šio autoriaus

Comments are closed.