Sveikatą žalojanti mityba sukelia lėtines ligas
Parengė Europos gyvensenos medicinos asociacija (www.ESLMP.org) Laurita Jasiūnaitė ir Paulius Jaruševičius
Dažniausiai maistą renkamės, nes mums skanu, kvepia ir gražu. Tai natūralu ir žmogiška. Tuo neabejotinai naudojasi maisto pramonė. Naivu manyti, kad maisto pramonei rūpi vartotojų sveikata. Šiame straipsnių cikle bei Ann Wigmore sveikos mitybos konferencijos (AWSMK) metu, kurią asociacija (ESLMP) rengia kartu su Lietuvos ir užsienio mokslininkais, supažindinsime vartotojus, kas slypi už spalvotų maisto produktų etikečių, atskleisime visos maisto gamybos grandinės taip kruopščiai slepiamas paslaptis.
Maisto gamintojai, konkuruodami rinkos sąlygomis, siekia skatinti savo produktų vartojimą, viliodami mus spalvotomis etiketėmis, specialiais vartojimą skatinančiais šūkiais, tam tikru prekių išdėstymu parduotuvėse ir akcijomis. Didžiosios maisto korporacijos samdo ne tik talentingus specialistus pakuotėms ir rinkodarai sukurti. Jos išlaiko daugybę „maisto” chemijos pramonės tyrimo institutų, pasitelkia psichologus, neurologijos mokslininkus, endokrinologus – specialiai tam, kad vartotojai negalėtų atsispirti tiek vizualiajam, tiek cheminiam ir mikrobiologiniam maisto poveikiui.
Maisto pramonės lobistai visais lygiais dirba su politikais, kad „apsaugotų” vartotojus nuo informacijos apie realų tokių maisto produktų pavojų mūsų sveikatai. Gyvūninės kilmės maistui, ypač pramoniniams mėsos produktams, taikomi labai griežti maisto saugos reikalavimai, prekybininkai reikalauja ilgo maisto produktų galiojimo termino.
Dažnai prisidengdami šiais reikalavimais arba tiesiog privalėdami juos vykdyti maisto gamintojai gausiai prisotina maisto produktus valgomąja druska bei kitomis natrio druskomis, konservantais bei įvairiais cheminiais priedais. Toks maistas suardo natūralų elektrolitų balansą – natrio (Na) druskos pamažu išstumia iš organizmo kalį (K). Kalio druskos yra karčios, todėl maisto pramonėje nėra plačiai naudojamos. Chroniškas kalio druskų trūkumas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Gyventojų skaičiaus augimas ir maisto pramonės technologinė revoliucija mus privedė prie neregėto masto sveikatos krizės. Lėtinės neinfekcinės ligos, tokios kaip širdies ir kraujagyslių ligos (Lietuvoje nuo jų miršta 54 % žmonių), vėžys, plaučių ligos ir II-ojo tipo diabetas, tapo dažniausiomis mirties priežastimis visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 80 proc. ankstyvųjų mirties atvejų nuo šių, dažniausiai neteisingos mitybos sukeltų ligų, galima būtų išvengti pakeitus gyvenseną.
Svarbu pabrėžti, kad kiekvienais metais ne tik didėja susirgusiųjų šiomis ligomis skaičius, bet ir pacientų amžius jaunėja. Kalbame apie tai, kad auga pirmoji pokario karta, kuri gyvens trumpiau nei jų tėvai. Moksliniai tyrimai atskleidė, kad lėtinių neinfekcinių ligų priežastys glūdi ydingoje gyvensenoje.
Akivaizdu, kad simptomų gydymas vaistais ir chirurginėmis intervencijomis yra labai brangus ir mažai lemia sergančiųjų gyvenimo kokybę bei trukmę, nes nepašalina ligų priežasčių. Yra šalių, kur kas antras žmogus serga cukriniu diabetu, pavyzdžiui, Maršalo salų gyventojai. Apie šią ir daugelį kitų problemų Ann Wigmore sveikos mitybos konferencijoje kalbės mitybos mokslininkė iš Kanados Brenda Davis. Registruokitės jau dabar.
Comments are closed.