Mada domėtis sveika gyvensena atsiperka
Mada domėtis sveika gyvensena džiugina. Retai galiu tai pasakyti apie madą! Šis žodis dažnai tapatinamas su verslu. Sveikos gyvensenos mada – investicija į savo bei ateinančių kartų sveikatą.
Nėra širdies ir kraujagyslių ligų – tai tik neteisingos mitybos pasekmė
Alinančios lėtinės ligos ir jų pasekmės yra ilgalaikės ydingos mitybos, streso ir nejudėjimo pasekmė. Šiandien mes žinome, kad širdies ir kraujagyslių ligos neatsiranda netikėtai per vieną dieną, sulaukus keturiasdešimties metų. Šios ligos turi savo istoriją. Jos prasideda jau vaikystėje. Iš pradžių aterosklerozė atrodo kaip riebalų dryželiai kraujagyslėse. Jie netrikdo kraujotakos ir nesukelia jokių problemų. Aterosklerozė progresuoja be jokių jaučiamų simptomų dešimtmečius, po truputį sukeldama lėtinį kraujagyslių uždegimą. Pirmieji ženklai – aukštas kraujospūdis, kurį mes iš pradžių nesunkiai reguliuojame vaistais. Vėliau – dusulys ir skausmas krūtinėje. Kol staiga, nelauktai, baigiasi infarktu, o gal net ir ankstyva mirtimi. Ką galime padaryti? Tai sąmoningai suvokti, kad mes už komfortą ir galimybę bet kada atsidaryti šaldytuvą ar nueiti į restoraną ir skaniai pavalgyti sumokame aterosklerozės kainą.
Ar aterosklerozė tikrai susijusi su amžiumi?
Žmonės iki šiol įsitikinę, kad aterosklerozė – tai liga, susijusi su amžiumi. Visuomenė sensta, ir tai normalu, kad seni žmonės miršta nuo infarkto. Deja, taip nėra. Dr. Hans Diehlas, viešėdamas Ann Wigmore sveikos mitybos konferencijoje pernai, pateikė įdomių faktų. Mokslininkai, atlikdami žuvusiųjų Vietnamo kare kraujagyslių tyrimus, įsitikino, kad aterosklerozė yra pažeidusi beveik visų dvidešimtmečių kraujagysles. Įdomus faktas – Norvegijoje okupacijos Antrojo pasaulinio karo metu vokiečiai atėmė iš žmonių visus gyvulius. Nebuvo nei mėsos, nei pieno, teko maitintis vien augaliniu maistu. Šiame grafike matyti, kad norvegų sergamumas širdies ligomis 1941–1944 metais sumažėjo 25 %, vėliau, po karo, pagerėjus gyvenimui, praktiškai atsistatė iki prieškarinio lygio.
Lietuvoje 2015 m. mirė 41 776 žmonės, iš jų nuo išeminės širdies ligos – 6490 vyrų ir 9070 moterų. Prezidento Bilo Klintono gydytojas kardiologas Caldwellas Esselstynas, kuris Ann Wigmore konferencijoje viešėjo 2014 metais, pasakė: „Nėra širdies ir kraujagyslių ligų. Tai – tik neteisingos mitybos pasekmė”. Apklausos rodo, kad tik 27 % žmonių žino apie širdies ligų simptomus ir ką reikėtų daryti ištikus infarktui. Klausimas: kiek žmonių žino apie šios ligos priežastis ir būdus jos išvengti?
Gebėjimas bendrauti ir empatija
Naujausi tyrimai rodo, jog bendruomeniškumas, gebėjimas užjausti, atsiverti kitam, išsiverkti – gal net ir svetimam žmogui – yra galbūt dar svarbesnis veiksnys. Užplūdus Lietuvą sveikos gyvensenos madai, gal greitai taps madinga ne tik pasišaipyti iš kito, vis dar valgančio dešrą, bet ir pasidžiaugti gyvenimu šiandien ir čia, pasižiūrėti vienas kitam į akis ir apsikabinti, užjausti ir išklausyti. Turbūt mūsų kraštą užplūs nauja mada pagirti ir nuoširdžiai pasidžiaugti kito pasiekimais. Girdėjau, kad darosi madinga parašyti kažką gero „Facebook“e ir pasidžiaugti bei pajuokauti komentuojat „Delfi“.
Sveikos gyvensenos epidemijos šalutinis poveikis
Visgi sveikos gyvensenos epidemija, kaip ir visos užkrečiamos mados, turi ir šalutinį poveikį. Žmonės, ištroškę tiesos, tampa atviri ir pažeidžiami. Naiviai galvojame, kad pakeičiau mitybą ir jau po savaitės galiu pasveikti, pašalinti pasekmes to, kas kaupėsi vos ne visą gyvenimą. Vis dar išradinėjamos sveikos gyvensenos „tabletės“. Taip jau buvo su stebuklingais cholesterolį mažinančiais vaistais statinais. Jau seniai įrodyta: taip, jie mažina cholesterolį, bet, deja, nemažina infarkto rizikos. Visgi iki šiol tos stebuklingos „tabletės“ yra patys perkamiausi vaistai pasaulyje. Kaip būtų paprasta: atsikėliau, parūkiau, pavalgiau sumuštinių su dešra, tada tokią stebuklingą sveiko gyvenimo „tabletę“ ir – dingo negalavimai.
Kitas kraštutinumas – ortoreksija – asmenybės ir elgesio sutrikimas, pasireiškiantis liguistu noru gyventi sveikai. Kartais pereinantis į kitaip mąstančių niekinimą, neadekvatus ir perdėtas domėjimasis sveikata, išstumiantis kitus socialinius asmenybės poreikius. Visgi vienareikšmiškai vadinti tai liga yra neetiška. Aš pats persirgau šia „liga“: gerai pamenu tą nepaprastą susižavėjimo jausmą, didžiulę motyvaciją keisti gyvenimą ir mokyti kitus. Aplinkui mačiau daugybę žmonių, kurie jautėsi panašiai. Visuomenė, o ypač tie, kurie nenori nieko keisti, linkę teisti tuos, kurie domisi ir imasi atsakingų veiksmų, pradėdami nuo savęs. Atsiranda susipriešinimas. Esame ne vienas patyrę tokį puolimą iš savo draugų, artimųjų. Kartais net iš savo šeimos gydytojo ar savo vaikų darželio auklėtojos. Ortoreksiją pavadinčiau sveikos gyvensenos „vaikystės vėjaraupiais“: vieni serga lengviau, kiti sunkiau.
Mokslas nesugeba apibrėžti, kas sveika, kas ne
Dažnai kyla klausimas: kodėl mokslas negali aiškiai apibrėžti, kas sveika, o kas ne? Kodėl kyla tiek daug diskusijų, ką valgyti, ką ne? Mokslas nėra tiesus, lygus ir grįstas kelias. Tyrėjai, vedami noro pažinti ir suprasti, eina vingiuotais keliais, gal net patenka į aklavietes. Žmogus yra sudėtingas dinamiškas fenomenas, universali visuma, glaudžiai susijusi su aplinka ir kitais žmonėmis. Pradedame suvokti, o gal grįžtame prie suvokimo, kad daugelį vidaus ir išorės procesų galime valdyti sąmonės dėka. Šiuolaikinio žmogaus sąmonė atvira pažinimui. Sveikata nuo Hipokrato laikų tapo dinamišku pažinimo objektu. Išoriniai veiksniai, tokie kaip mados ir tendencijos, labai keičia sveikatos suvokimą: nuo rūkymo, kuris XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje buvo asocijuojamas su sveiku gyvenimo būdu, iki žaliavalgystė ir griežto veganizmo XXI amžiuje.
Mada domėtis sveika gyvensena – būdas išjudinti visuomenę
Elgsenos psichologijos mokslas yra ištyręs, kad jei asmuo nesieja savo sveikatos su tuo, kaip jis elgiasi, maitinasi ir juda, tai toks žmogus net nebandys keisti savo gyvensenos. Ypač susimąstyti verčia įkvepiantys pavyzdžiai. Būtent sveiko gyvenimo būdo mada, kurią kuria žiniasklaida ir švietimas, priverčia žmones susimąstyti, skatina kurtis sveikos gyvensenos bendruomenes. Nuostabus bendruomenės pavyzdys – Ann Wigmore sveikos mitybos konferencijos pranešėjo Igno Bakėjaus sukurtas daugiatūkstantinis judėjimas Lietuvoje „My Hero“. Įkvepiantį Igno Bakėjaus pasakojimą apie bendruomenės sukūrimą ir jo gyvenimo istoriją išgirsite konferencijos metu. Iki konferencijos liko tik dvi savaitės. Registruokitės jau dabar.
Paulius Jaruševičius, 2017 m. kovo 3 d.
Comments are closed.