Vis daugėja mokslinių įrodymų, jog mityba yra labai reikšminga mūsų sveikatos būklei. Regis, taip paprasta išvengti ligų – tereikia pakeisti mitybos įpročius.
Tik neretai vyresni žmonės, išgirdę, jog teks gerokai pakoreguoti įprastą racioną, papurto galvą – ‘Man jau per vėlu, aš per senas’, arba ‘Jau sergu ir sirgsiu – nieko nebepakeisi’.
Ar tokie argumentai rimti?
Dar 1907 metais JAV dienraštyje New York Times buvo publikuotas straipsnis pavadinimu ‘Vis daugiau mėsavalgių serga vežiu’ (angl. Cancer Increasing Among Meat Eaters) kuriame buvo aprašytas septynerius metus trukęs tyrimas, parodęs, jog žmonės, valgantys daug mėsos, dažniau susirgdavo vėžiu nei tie, kurių racione dominavo kiti produktai. Tyrimui vadovavęs mokslininkas ypač daug dėmesio skyrė imigrantų, kurie, atvykę į JAV, ėmė maitintis pagal JAV papročius, sveikatos būklei.
Mokslininkas rašė: “nėra nė menkiausios abejonės, kad ženklus vėžio atvejų pagausėjimas tarp JAV gimusių amerikiečių, palyginus su jų gimtosiomis šalims, sąlygojamas išaugusiu gyvulinės kilmės maisto vartojimu, ypač maisto, kurio šaltinis – sergantys gyvūnai.”
Po šimto metų, 2014-aisiais Kinijoje, Žedžiango universitete, atlikto tyrimo ataskaitoje teigiama:
Mirtingumo nuo išeminės širdies ligos ir kraujotakos bei smegenų kraujagyslių ligų atvejų tarp vegetarų buvo pastebimai mažiau, nei tarp visavalgių pacietų. Palyginus su visavalgiais, vegetarai taip pat rečiau serga vėžiu bei antrojo tipo diabetu. Kita vertus, vegetarai susiduria su didesne neužkrečiamų sutrikimų rizika, tokių kaip padidėjęs kraujo plazmos hemocisteino kiekis, sumažėjęs kraujo kūnelių kiekis ir tankis. Šie sutrikimai siejami su vitamino B₁₂ trūkumu. Remiantis dabar turimais duomenimis, vegetarams rekomenduojama kruopščiai suplanuoti savo racioną, ypač atkreipti dėmesį į pakankamą vitamin B₁₂ kiekį maiste, šitaip jie užtikrins mažesnį sergamumą visavalgiams būdingomis ligomis ir mažesnį mirtingumą nuo jų.
Taigi, įrodymų, kad mėsos vartojimas mums greičiau žalingas, nei naudingas, netrūksta. Smalsūs ir greičiau prisitaikantys jauni žmonės, įtikinti tokių argumentų, palyginti nesunkiai ryžtasi atsisakyti mėsos.
Tuo tarpų vyresnioji karta į pokyčius žiūri atsargiau, ir savo nenorą keisti mitybos įpročius dažnai argumentuoja amžiumi – esą, jiems taip maitintis jau įprasta, keistis per vėlu, jei kokia žala padayta, dabar mažai kas pasikeis. Kaip yra iš tiesų?
Ar amžius – reikšmingas?
Svarbu pastebėti, kad mėsos vartojimas ima įtakoti ligų atsiradimą tik praėjus nemažam laikotrapiui. Tyrimų duomenimis, šalyje padidejus gyvulines kilmės produktų vartojimui, praeina 15-20 metu, kol pastebimas ženkliai didesnis vėžinių susirgimų skaičius tarp tos šalies gyventojų. Vadinasi, netinkama mityba sveikatai pakenkia ne iškart, taigi, net jei jau 10, ą5, ar kad ir 30 metų maitinatės nesveikai, vis dar tiketina, kad didelės žalos jums vis dar pavyko išvengti, taigi keisti mitybos įpročius dar ne vėlu.
Tai patvirtina ir tyrimas, atliktas 2013 metais Didžiojoje Britanijoje, kurio metu buvo lygintas vegetarų ir visavalgių susirgimas išemine širdies liga ir jos sukeltas mirtingumas.
Tyrimas atskleidė, kad žmonėms, atsisakiusiems mėsos iki 60 metų, tikimybė patirti infarktą yra 37% mažesnė nei tokio pat amžiaus visavalgiams, tačiau net pradėję maitintis vegetariškai po 60 metų, tiriamieji vis dar susiduria su net 28% mažesne rizika patirti širdies smūgį, palyginus su visavalgiais. Akivaizdu, kad keisti mitybą nevėlu net esant brandaus amžiaus.
O kaip gi rūkymas?
Tas pats tyrimas parodo, jog niekada nerūkę ir nustoję valgyti mėsą žmonės susiduria su 32% mažesne tikimybe susirgti širdies ir kraujotakos sistemos ligomis nei mėsavalgiai. Tie, kurie nustoja ir rūkyti, ir valgyti mėsą, 30% mažiau nei rūkaliai ir visavalgiai rizikuoja susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Taigi, pasirodo, mėsos valgymas yra reikšmingesnis veiksnys, nei rūkymas.
Lyties faktorius
Nevalgiantys mėsos vyrai 26% mažiau rizikuoja patirti infarktą, nei jų mėsavalgiai kolegos. Mėsos nevalgančios moterys sumažina savo riziką patirti infarktą iki 34%, palyginus su mėsavalgėmis.
Išvados
Žmonės jau ne vieną šimtmetį sieja gyvulinės kilmės produktus su įvairiomis ligomis. Vis dėlto mėsos ir kito gyvulinės kilmės maisto vartojimas mūsų visuomenei toks įprastas, kad vegetarinė mityba ilgai buvo išimtis, mažumos pasirinkimas, o mėsa ir toliau laikyta būtinu produktu. Pastaruoju metu daugėjant įrodymų apie mėsos vartojimo žalą sveikatai, vegetarizmo idėjos visuomenei tampa vis aktualesnės. Galbūt atėjo laikas nuodugniau susipažinti su šia mitybos šaka ir ją išbandyti praktiškai?
Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad keisti mitybą niekada ne vėlu. Net jei esate solidaus amžiaus, ir mėsos patiekalai iki šiol dažnai puikavosi ant jūsų stalo, pamėginkite jos atsisakyti arba bent sumažinti vartojimą – naudą sveikatai tikrai pajusite.
Svarbu suprasti, kad pokyčiams reikia laiko. Perėjimas prie vegetarinės mitybos gali būti laipsniškas, ir jos nauda sveikatai taip pat neatsiskleis per dieną ar dvi – būkite kantrūs, stebėkite savo organizmo reakcijas, ir, laikui bėgant, pastebėsite vis daugiau teigiamų pokyčių.
Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose!
1. J Sci Food Agric. 2014 Jan 30;94(2):169-73. doi: 10.1002/jsfa.6362. Epub 2013 Oct 2. Effect of the vegetarian diet on non-communicable diseases.
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23965907
2. Ann Nutr Metab. 2012;60(4):233-40. doi: 10.1159/000337301. Epub 2012 Jun 1. Cardiovascular disease mortality and cancer incidence in vegetarians: a meta-analysis and systematic review.
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22677895
3. Am J Clin Nutr. 2013 Mar;97(3):597-603. doi: 10.3945/ajcn.112.044073. Epub 2013 Jan 30. Risk of hospitalization or death from ischemic heart disease among British vegetarians and nonvegetarians: results from the EPIC-Oxford cohort study.
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23364007
4. Sunlight, Nutrition, and Health Research Center. Published online 2013 Dec 27. doi: 10.3390/nu6010163 PMCID: PMC3916854 A Multicountry Ecological Study of Cancer Incidence Rates in 2008 with Respect to Various Risk-Modifying Factors
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3916854/
Comments are closed.