Rugsėjo 20 d. Lietuvos sporto universitete vyko susitikimas su biomedicinos mokslų daktaru prof. Aurelijumi Veryga, Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjungos kandidatu į sveikatos apsaugos ministrus, kurį organizavo Europos gyvensenos medicinos profesionalų asociacija (ESLMP).
Diskusiją veda ESLMP prezidentas Paulius Jaruševičius
Pagal gyvenimo trukmę esame 133 vietoje pasaulyje. Dažniau nei kiti Europos gyventojai mirštame nuo širdies kraujagyslių ligų. Nuo ko priklauso mūsų sveikata?
Lietuvoje sveikatos apsaugos sistema yra gerai išvystyta, puikios ligoninės ir specialistai. Visgi, žmogaus sveikata labai mažai priklauso nuo sveikatos apsaugos sistemos. Moksliniai tyrimai rodo, kad labiausiai ji priklauso nuo gyvensenos. Deja, Lietuvoje žmonių sveikata blogėja. Dažnai valstybė mums trukdo gyventi sveikai, geriausiu atveju tiesiog nedaro nieko. Kaip pavyzdį pateikiu sritį, kurioje dirbau ne vienerius metus – tabako ir alkoholio kontrolė. Valstybė prevencijos programai trukdė pasiekti norimus rezultatus. Seimo paskelbtose išvadose buvo nurodyta, jog siūlytos prevencijos priemonės padėtų mažinti alkoholio vartojimą visuomenėje Absurdiška situacija: seimas pripažįsta, jog siūlomos priemonės turėtų teigiamą įtaką, tačiau joms nepritaria.
Turbūt sutiksite, kad šiuo metu veikiantis sveikatos priežiūros modelis nebetenkina nei pacientų, nei gydytojų ir jį reikia keisti, atsižvelgiant į esamą situaciją. Kokius pokyčius žadate inicijuoti šioje srityje, būdamas sveikatos apsaugos ministru? Ar LSMU gyvensenos medicinos magistrų bei LSU sveikos gyvensenos bakalaurų įsiliejimas į sveikatos priežiūros sistemą darytų įtaką visuomenės sveikatai?
Moksliniai tyrimai rodo, kad dažniausios mirties priežastys yra neinfekcinės lėtinės ligos, kurios išsivysto dėl netinkamos gyvensenos. Padidėjus šiomis ligomis sergančiųjų skaičiui, ligoninės yra perpildytos pacientų, jose susidarė ilgos laukiančiųjų eilės, gydytojai dirba po kelias pamainas. Deja, taikomas medikamentinis ir chirurginis gydimas lėtinių ligų atveju neduoda norimų rezultatų. Pasaulio sveikatos organizacijos siūlomas sprendimas – gyvensenos koregavimas. Norėdami pritaikyti šį modelį, turime koreguoti pirminės sveikatos priežiūros principus. Moksliniai tyrimai patvirtino, kad 80 proc. lėtinių neinfekcinių ligų galima eliminuoti pakeitus pacientų gyvenseną. Vadinasi, visi šie atvejai turi būti sprendžiami kartu su šeimos gydytoju. Tačiau neadekvatu tikėtis, kad šeimos gydytojas per 20 minučių išklausys nusiskundimus, diagnozuos ar įtars ligą, nustatys papildomus tyrimus, skirs gydymą, visą tai aprašys ir dar mokys pacientą sveikos gyvensenos bei sudarys jam atitinkamą planą. Todėl siūlau šeimos gydytojo komandą papildyti sveikos gyvensenos profesionalu. Šeimos gydytojas, matydamas, kad paciento ligos pasireiškimui svarbią įtaką daro netinkama gyvensena, paskirtų ne tik gydymą vaistais, bet ir gyvensenos medicinos profesionalo konsultaciją. Šis specialistas supažindintų, apmokytų ir praktiškai padėtų įgyvendinti sveikatinančias praktikas. Manau, kad toks visapusis gydymo ir švietimo modelis ilgalaikėje perspektyvoje atneštų didelės naudos. Kai visuomenė taptų sveikesnė, galėtume perskirstyti dalį lėšų, skiriamų sveikatos apsaugos sistemai, kad profilaktika ir gydymas taptų dar efektyvesni.
Jūs buvote LSMU visuomenės sveikatos gyvensenos medicinos (GM) magistro studijų programos koordinatoriumi ir kūrėju. Ar matote galimybes gyvensenos medicinos specialistams integruotis į sveikatos apsaugos sistemą?
Toks specialistas yra būtina grandis mūsų sveikatos sistemoje, nes jo kompetencija apima tiek visuomenės sveikatos, tiek anatomijos bei fiziologijos, tiek psichologijos konsultavimo žinias. Tačiau šiai vizijai dėl įvairių priežasčių priešinasi daug skeptikų. Visų pirma naujoms darbo vietoms reikia rasti papildomai lėšų. Kita problema yra tai, jog naujus specialistus reikėtų licencijuoti, kam nepritaria mūsų sveikatos apsaugos ministerija. Mano nuomonė visiškai priešinga, specialistus reikia licencijuoti ir leisti jiems dirbti su pacientais. Ši vizija įgyvendinama. Universitetai jau pradėjo rengti tokius specialistus. Tarnybos turi kompetencijas paruošti šių specialistų aprašus, juos testuoti ir nustatyti licencijavimo tvarką. Mes tai ir padarysime.
Kaip išmokyti šeimos gydytoją pastebėti ir suprasti, jog pas jį atėjusį pacientą reikia nukreipti pas gyvensenos medicinos specialistą?
Visų pirma reikia turėti kur nukreipti pacientą. Tai grąžina mus prie diskusijos dėl naujų darbo vietų gyvensenos medicinos specialistams sukūrimo. Jeigu šią problemą išspręstume, įtikinti šeimos gydytoją siųsti žmogų pas savo kolegą sunku tikrai nebūtų. Gydytojas yra motyvuotas asmuo ir bet kokiu atveju siekia žmogui padėti. Be abejo reikia diskusijų ir bendro sutarimo.
Šiuolaikinės dietologijos požiūriu, mityba darželiuose, mokyklose, ligoninėse neatitinka sveikos mitybos principų. Kodėl šiose įstaigose maisto racionas nesikeičia kelis dešimtmečius ir nesiimama jokių ryžtingų veiksmų šiai situacijai spręsti?
Aš turiu tris vaikus ir esu gimnazijos, kurioje jie mokosi, tarybos pirmininkas, todėl dažnai siūlau įvesti alternatyvas ir naujoves, kurios retai sulaukia mokyklos administracijos pritarimo. Tačiau tokia mokyklos vadovų reakcija dažnai kyla dėl supratimo trūkumo tam tikrose srityse. Juk kiekvienas geriau išmanome tas sritis, kuriose dirbame ar kuriomis domimės. Taip pat daugelis nėra supažindinti su sveikos gyvensenos principais, valstybė neišsako aiškios pozicijos šiuo klausimu, o pasiekiami informacijos šaltiniai dažnai vienas kitam prieštarauja. Todėl nenuostabu, kad iškėlus klausimą dėl sveikos mitybos mokykloje, dažnai atkertama, kad jų vadovaujamoje įstaigoje tai nėra problema. Tačiau tokią maitinimo kokybę lemia ne tik tai. Ūkininkai, norintys parduoti ar net atiduoti savo produkciją, vaisius, daržoves mokykloms, turi užpildyti daugybę dokumentų ir gauti leidimus. Yra sukurta barjerų, kuriuos sunku įveikti. Dabar mokyklos gali pirkti tik pramoninį maistą ir tai stabdo įvairovę, visaverčio maisto patekimą ant vaikų stalo. Tokios situacijos atsiradimą lėmė neadekvačios higienos normos, palankios tik pramoninio, dažnai menkaverčio maisto gamintojams. Norint rastis sprendimą šiai situacijai išspręsti, reikia mąstyti kompleksiškai.
Kaip manote, ar įmanoma iš esmės pakeisti susidariusią situaciją? Jei taip, kokie veiksmai pirmiausia turi būti daromi ir kokiais principais turėtume vadovautis?
Žinoma, įmanoma. Pirma, jau darželiuose turi būti akcentuojami sveikos gyvensenos principai. Kaip psichologas profesionalas puikiai žinau, kaip sunku keisti suaugusio žmogaus įpročius, kuris visą gyvenimą juos praktikavo. Taip pat mokyklose, technologijų pamokose, turi atsirasti sveiko maisto gaminimo pamokos. Ir tai turėtų būti integruota sistemiškai: visuose darželiuose, vidurinėse mokyklose, gimnazijose, technologijos mokyklose ir kolegijose, kurios ruošia maisto technologus. Be to, turime neužmiršti, kad atsisakius vienų produktų, juos turime keisti kitais, kad išlaikytume subalansuotą mitybą. Mityba turi būti profesionaliai organizuojama. Tai ne tik sveikatos sistemos užduotis, bet ir švietimo. Svarbu, kad žmonės, ruošiantys maistą, suprastų, kas iš tiesų yra sveika mityba. Mitybos problema taip pat ypač akivaizdi ir ligoninėse. Tiek mokyklos, tiek ligoninės, pirkdamos produktus viešuosiuose pirkimuose, atsižvelgia į vieną kriterijų – produktų kainą. Ir tai turi keistis, mes turime peržvelgti prioritetus, kurių iki šiol buvo laikomasi.
Ką Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjunga planuoja daryti, kad mūsų vaikai augtų sveikesni?
Visų pirma, turi būti konkreti valstybinė politika, nustatyti sveikos mitybos kriterijai mokyklose, darželiuose, ligoninėse.
Svarbu bendradarbiauti šiuo klausimu su kitomis ministerijomis, vyriausybiniu lygiu. Ūkio ministerija turi netrukdyti populiarinti sveiką gyvenseną. Finansų ministerija čia irgi gali suvaidinti svarbų vaidmenį, įtakodama mokesčius sveikatą tausojantiems produktams ir didindama mokesčius sveikatą žalojantiems produktams. Juk dažnai mūsų pirkinių krepšelio turiniui reikšmingos įtakos turi kaina. Svarbu kalbėtis ir su Aplinkos bei Susisiekimo ministerijomis.
Be to, manau, kad turime keisti lėšų paskirstymą sveikatos sistemoje. Pirminės sveikatos priežiūros lygmenyje galime užkirsti kelią 80 proc. lėtinių neinfekcinių ligų vystymuisi Tačiau šiai sričiai pinigų skiriama mažiausiai. Nesiūlau skirti lėšų ligų profilaktikai, atimant jas iš kitų sričių. Mes turime rasti papildomų pinigų pirminiam gydymui ir prevencijai. Išsamūs tyrimai ir tarkim Suomijos pavyzdys rodo, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai atsiperka ir naudinga tiek valstybei, tiek visuomenei.
Viešėdamas Suomijoje lankiausi ne tik ligoninėse, bet ir mokyklose, kuriose pastebėjau, kad daržovių ir vaisių pasiūla valgyklose yra ypač didelė, o patiekalai pagaminti iš jų yra gražiai patiekiami ir skanūs. Taip pat Suomijoje skatinama rinktis sveikesnes prekes parduotuvėse, mažindant sveikų produktų kainas. Vyriausybė kartu su verslininkais vykdo sveikatinančius projektus. Vienas tokių – druskos kiekio mažinimas duonoje. Vyriausybė susitarė su duonos kepyklomis, kad kiekvieną mėnesį jos sumažins druskos kiekį duonoje po vieną procentą. Šis susitarimas buvo sėkmingai įgyvendintas, druskos kiekis sumažėjo beveik perpus, tačiau pirkėjai nepajuto skirtumo, todėl verslas nuo to nė kiek nenukentėjo. Tokių sėkmingų pavyzdžiu yra daug visame pasaulyje, siūlau pasinaudoti kitų šalių patirtimi ir ją pritaikyti Lietuvoje.
Interviu paruošė ESLMP viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovė Laurita Jasiūnaitė
Comments are closed.