Lietuvos, o ir viso pasaulio žmonėms, atsiveria nauja, moksliniais tyrimais ir praktika pagrįsta (evidence based) gyvensenos medicina, suteikianti galimybę suvaldyti lėtinių neinfekcinių ligų pandemiją. Lietuva, viena iš nedaugelio šalių pasaulyje ir vienintelė Europoje, kurioje galima įgyti universitetinį išsilavinimą gyvensenos medicinos srityje: nuo 2014 metų LSU galima įgyti bakalauro, nuo 2016 metų – LSMU magistro kvalifikacinį laipsnį. Planuojame, kad nuo 2018 metų studijas bus galima tęsti LSMU doktorantūroje. Lietuvoje gyvensenos medicina priskiriama visuomenės sveikatos studijų krypčiai.
Iš esmės gyvensenos medicina – tai nauja įrodymais pagrįstos medicinos šaka, kurioje gyvensenos keitimas (mityba, fizinis aktyvumas, streso valdymas, socialinė parama, aplinkos kontrolė) naudojamas siekiant išvengti, gydyti ir išgydyti lėtines ligas, veikiant jų priežastis. Gyvensenos medicinos intervencijos apima sveikatos rizikos vertinimą, konsultavimą elgsenos keitimo klausimais ir klinikinį gyvensenos modifikacijų taikymą, kartu su kitais šiuolaikiniais gydymo būdais.
Šiuo metu konsultacinė veikla, padedanti asmeniui keisti gyvenseną, nėra reglamentuota. Licencijavimas įgalintų aiškiai nustatyti gyvensenos medicinos specialisto kvalifikacinius reikalavimus, motyvuotų nuolat kelti kvalifikaciją.
Kadangi kalbame apie naują sritį, valstybinis gyvensenos medicinos specialistų veiklos reglamentavimas gali užtrukti ne vienerius metus. Todėl ESLMP, remdamasi ACLM bei kita tarptautine praktika, įsipareigoja:
- parengti GM specialistui keliamus kvalifikacinius reikalavimus,
- sukurti kvalifikacinę komisiją,
- nustatyti tvarką ir išduoti kvalifikaciją liudijančius pažymėjimus.
Kadangi gyvensenos medicinos specialistų rengimas tik prasidėjo, dar ilgai bus jaučiamas jų trūkumas. Dėl šios aplinkybės ESLMP skatina įvairių specialybių gydytojų nuoseklų domėjimąsi šia sritimi ir planuoja jiems parengti gyvensenos medicinos mokymus bei išduoti gyvensenos medicinos specialisto kvalifikaciją patvirtinančius pažymėjimus.
Šiuo metu Lietuvoje gyvensenos medicinos specialistų rengimas vykdomas dviem pakopomis:
- Lietuvos sporto universitete (LSU) biomedicinos krypties sporto pirmosios pakopos bakalauro studijų programa „Fizinis aktyvumas ir sveika gyvensena” anglų kalba.
- Lietuvos sveikatos mokslų universitete visuomenės sveikatos krypties antrosios pakopos studijų programa „Gyvensenos medicina”.
Lietuvos sporto universitetas (LSU)
Biomedicinos krypties sporto pirmosios pakopos bakalauro studijų programa „Fizinis aktyvumas ir sveika gyvensena”; studijos vykdomos anglų kalba.
Studijų programa sukurta kaip dalyvavimo tarptautiniame projekte „European Bachelor in Physical Activity and Lifestyle Counselling“ išdava, koordinuojant Europos sporto mokslo, švietimo ir įdarbinimo tinklui (European Network of Sport Science, Education and Employment, ENSSEE). Tokio paties turinio studijų programą nuo 2013 metų jau vykdo Hanzos taikomųjų mokslų universitetas (Nyderlandai) ir Rio Maior sporto institutas (Portugalija). Įgyvendinant programą taip pat dalyvauja Pietų Danijos universitetas (Danija), Romos universitetas „Foro Italico“ (Italija), Madeiros universitetas (Madeira). Šie universitetai laukia studentų, kurie pasinaudoję studentų mainų galimybe, galės atvykti pas juos studijuoti ir (arba) atlikti praktiką.
Baigę PAL studijas galėsite
kurti moksliškai pagrįstas gyvensenos medicinos ir gyvensenos pokyčių programas asmenims, organizacijoms ir bendruomenėms. Taikysite įgytas teorines ir praktines žinias gyvensenos keitimo, konsultavimo ir elgesio korekcijos srityse. Galėsite dirbti asmeniniu konsultantu gyvensenos medicinos ir gyvenimo būdo keitimo srityje, fizinio aktyvumo treneriu sporto ir sveikatingumo klubuose, sanatorijose, SPA centruose, kurti ir įgyvendinti švietimo ugdymo programas sveikos gyvensenos srityje, tęsti studijas gyvensenos medicinos magistrantūroje.
STUDIJŲ PROGRAMOS MODULIAI
- Įvadas į visuomenės sveikatą
- Didaktika ir fizinis aktyvumas
- Biomedicinos mokslų pagrindai
- Sveikatą stiprinančio elgesio modeliai
- Profesinė komunikacija
- Projektų rengimo pagrindai
- Fizinio aktyvumo ir pajėgumo testavimas, vertinimas, pratimų skyrimas
- Pratimai klinikinėms būklėms ir traumų prevencija
- Intervencinių projektų modeliavimas
- ŠKS stiprinimas ir jėgos lavinimas
- Grupinės sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo pratybos
- Grupinės sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo pratybos lauke
- Sveikatos psichologija
- Elgsena (Ligų prevencijos modeliai)
- Ugdomojo konsultavimo pagrindai
- Fizinis aktyvumas (elgesio keitimas)
- Individualus konsultavimas
- Praktika (konsultavimas)
- Fizinis aktyvumas ir mityba (Mityba I)
- Europos mitybos politika (Mityba II)
- Mitybos intervencinio plano rengimas
- Strategija ir politikos plėtojimas
- Smulkusis verslas ir antreprenerystė
- Sporto ir sveikatos politika ir valdymas
- Organizacinis vystymas
- Praktika (sporto, SPA centruose, darbo vietose, reabilitacijos įstaigose)
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU)
Visuomenės sveikatos krypties antrosios pakopos studijų programa „Gyvensenos medicina”
Inovatyvi LSMU programa, parengta bendradarbiaujant su Amerikos gyvensenos medicinos draugija (American College of Lifestyle Medicine, ACLM), Harvardo (Harward), Kornelio (Cornel), Loma Lindos bei kitais JAV universitetais. Kuriant programą dalyvavo prof. Hansas Diehlas, prof. Colinas Campbellas, prof. Walteris Willettas, gydytojai ir visuomenės sveikatos ekspertai: Michaelas Gregeris, Johnas Kelly, Deanas Ornishas, Caldwellas Esselstynas ir kt. Programa formuoja naują požiūrį į lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją, valdymą ir gydymą, veikiant jų priežastis per visišką gyvensenos pakeitimą (mitybą, fizinį aktyvumą, streso valdymą, socialinę paramą, aplinkos kontrolę), pasitelkiant moksliniais įrodymais pagrįstas praktikas. Mokymo procese sujungiamos medicinos, psichosocialinių mokslų, neuromokslų, visuomenės sveikatos, aplinkos sveikatos, biologijos žinios.
STUDIJŲ PROGRAMOS MODULIAI IR PAGRINDINĖS TEMOS
- Visuomenės sveikata:
- Visuomenės sveikata, sveikatos priežiūra ir sveikatos priežiūros organizavimo praktika.
- Sveikatos politika ir sveikatos stiprinimas.
- Sveikatos ekologija.
- Sveikata ir inovatyvios sveikatos technologijos.
- Mityba:
- Įvadas į mitybos mokslą (fiziologija, biochemija ir kt.).
- Sveika gyvenimo pradžia (nuo perinatalinio laikotarpio iki suaugusiųjų mitybos).
- Mityba ir lėtinės neinfekcinės ligos.
- Nepakankamos mitybos problemos.
- Gyventojų mitybos ir mitybos būklės vertinimo metodai.
- Mitybos rekomendacijos lėtinių ligų profilaktikai.
- Lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnius reguliuojanti mityba: praktiniai aspektai.
- Dietų rūšys.
- Maisto sauga.
- Maisto gamybos technologijos.
- eCornell certificate program (authored by T. Colin Campbell, PhD).
- Fizinis aktyvumas
- Kompleksinis požiūris į fizinį aktyvumą.
- Mitybos ir kūno svorio kontrolės priemonių derinimas su fiziniu aktyvumu.
- Fizinio aktyvumo skatinimo metodai lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis sergantiems asmenims.
- Psichikos sveikata ir gyvensena
- Šiuolaikinis požiūris į psichikos sveikatą.
- Gyvensena ir psichikos sveikata.
- Žalingų įpročių prevencija ir valdymas.
- Įsisąmoninimu grįstos kognityvinės ir elgesio terapijos pagrindai.
- Gyvensenos medicinos tiriamasis darbas
- Gyvensenos medicinos tiriamasis darbas, skirtas studentui susipažinti su gyvensenos medicinos specialisto profiliu ir studijų programoje ugdomomis kompetencijomis bei nagrinėjamomis sritimis.
- Tai kursas, atskleidžiantis veiklos ir tyrimų galimybes gyvensenos medicinos srityje ir studijų programoje.
- Baigiamasis darbas
- Tyrimo metodai ir baigiamojo darbo rengimas.
- Kokybiniai tyrimai.
- Taikomoji epidemiologija ir statistiniai metodai.
- Magistro darbo rengimas.
- Praktika
- Atliekama šeimos medicinos klinikoje Kaune ir LSMU MA Elgesio medicinos institute Palangoje.
- Studijuodami studentai susipažins su pacientų konsultavimo ypatumais, konsultacijos etapais, anamnezės rinkimu, lėtinių ligų rizikos veiksnių išaiškinimu, mokysis sudaryti individualius sveikos gyvensenos planus. Paciento konsultavimas gyvensenos klausimais apims šiuos aspektus: sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir alkoholio vartojimo, korekciją, streso mažinimo principus.
Detalų studijų planą galite rasti:
http://www.lsmuni.lt/media/dynamic/files/9478/lentele_gyvensenosmedicina.pdf
INOVATYVI STUDIJŲ STRUKTŪRA
- Trukmė – 1,5 metų (3 semestrai); apimtis 90 ECTC.
- Mišraus mokymosi studijų koncepcija, leidžianti maksimaliai patogiai studijuoti gyvenantiems ne Lietuvoje ar dirbantiems studentams, derinant nuotolines studijas (Moodle sistemoje) ir kontaktines studijas. Kiekvieną semestrą sudaro apie 4 kontaktinės savaitės, kai paskaitos ir seminarai vyksta nuo 8.00 iki 16.15 val. Grafikas žinomas iš anksto, todėl galima planuoti savo užimtumą.
- Vyksta bendradarbiavimas su JAV universitetais – atvyksta patyrusių lektorių, klausomasi nuotolinių paskaitų.
PRIĖMIMO REIKALAVIMAI
Programoje gali studijuoti baigusieji biomedicinos mokslų krypties pirmosios pakopos universiteto studijas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. keičiasi studijų krypčių kodai, bet stojimo į magistrantūros studijų programą „Gyvensenos medicina“ sąlygos lieka tos pačios, tik be kodų: Biomedicinos bakalauro laipsnį turintys asmenys, išvardintose studijų kryptyse: Visuomenės sveikata (išskyrus Epidemiologija ir Veterinarinė maisto sauga), Reabilitacija, Mityba, Slauga, Sportas (išskyrus Sporto psichologija), ir baigę vientisąsias studijas – Medicina, Odontologija, Farmacija. Konkursinį balą sudaro pirmosios pakopos studijų (ar vientisųjų studijų) pažymių vidurkis (60 proc. galutinio balo) ir motyvacinio pokalbio balas (40 proc. galutinio balo). Motyvacinio pokalbio metu bus vertinama studento praktinė patirtis, mokslinė veikla ir asmeninė motyvacija.
Dalį studijų lietuvių kalba vykdomoje programoje dėstys užsienio šalių dėstytojai, todėl stojantiesiems būtina mokėti anglų kalbą, kurios žinios stojimo metu nėra papildomai vertinamos.
STUDIJŲ KAINA
Baigusieji pirmosios pakopos universiteto studijas gali konkurso tvarka pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas. Studijuojant valstybės nefinansuojamose vietose, vieno semestro kaina yra 1621 Eur. Jau turintys magistro laipsnį arba baigę vientisąsias studijas studentai gali dalį studijų baigti kaip laisvieji klausytojai, taip susimažindami krūvį ir ištęsdami studijų laiką. Laisvasis klausytojas gali išklausyti 30 proc. programos, pasirinkdamas modulius savo nuožiūra. Vieno ECTC kaina 53 Eur.
LSMU gyvensenos magistro studijas sudaro tik 6 kontaktinės savaitės per 1,5 mokslo metų. Kontaktų datos žinomos iš anksto, todėl galima planuoti ir derinti su kita veikla. Pasistengus studijas galima baigti ir dirbant, tačiau krūvis didelis. Jei esate baigę magistro ar tęstines antrosios pakopos studijas ir nebegalite studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje, kad sumažintumėte krūvį, rekomenduojame pirmiausia kaip laisvajam klausytojui (kredito kaina 53 EUR) baigti 12 kreditų mitybos modulį. Tada stoti konkurso tvarka į mokamą vietą ir per 1,5 metų baigti magistrantūrą. Laisvojo klausytojo baigtos studijos įskaitomos. Tokiu atveju, mokslas trunka 2,5 metų, bet atitinkamai mažėja semestro krūvis. Dar vienas privalumas, kad studijų kaina didėja kas metai: kuo anksčiau pradedi, tuo bendra studijų kaina yra mažesnė.
Baigę gyvensenos magistrantūros studijas galėsite
kurti moksliškai pagrįstas gyvensenos medicinos intervencijų programas asmenims, organizacijoms ir bendruomenėms. Galėsite dirbti viešajame ir privačiame sektoriuje asmeniniu konsultantu gyvensenos medicinos ir gyvenimo būdo keitimo srityje, kurti savo konsultacinį verslą, dirbti visuomenės sveikatos biuruose, sanatorijose, sveikatingumo ir sporto klubuose, SPA centruose. Įgyvendinant vyriausybės 2017–2020 m. programos nuostatas sieksime, kad gyvensenos medicinos specialistas galėtų dirbti šeimos gydytojo komandoje.
Gyvensenos medicinos studijų programa – ne tik nauja perspektyvi mokslo ir praktinės veiklos sritis, bet ir galimybė tęsti mokslinę veiklą studijuojant doktorantūroje.
ESLMP informacija 2017 m. sausio 3 d.,
Comments are closed.