JAV bendrovė „Monsanto“ sukūrė tobulą verslo modelį. Genetiškai modifikuotos „Monsanto“ kultūros – sojos, kukurūzai, ryžiai, kviečiai ir kitos – atsparios herbicidams, kuriuos „Roundup“ pavadinimu gamina pati „Monsanto“. Pasodini GMO kultūrą, nupurški „Roundup“ – visi augalai žūsta, o GMO ne. Puikus užauga derlius! Tiesa, kartais GMO augalų subrandintos sėklos antrus metus nebesudygsta. Taigi, jas vėl pirkti reikia iš „Monsanto“.
JAV yra valstybė, kuri diktuoja biomedicinos, aplinkosaugos, žemės ūkio mokslo tendencijas pasaulyje. Net 7 iš 10 aukščiausią reitingą turinčių universitetų biomedicinos srityje yra JAV. Baigdamas savo darbą baltuosiuose rūmuose Barackas Obama patvirtino įstatymą, kuris palies kiekvieną Amerikos šeimą, o kartu netiesiogiai ir mus, europiečius. Nors 2007 metais savo rinkiminėje kampanijoje JAV prezidentas pasisakė už modifikuotų (toliau – GM) produktų ženklinimą: ,,Štai ką aš padarysiu būdamas prezidentu… žmonės žinos, ar jų maistas buvo genetiškai modifikuotas, nes Amerika turi teisę žinoti, ką perka“. Tačiau savo pažadą sulaužė, pasirašydamas įstatymą, kuris leidžia nežymėti GM produktų ir atleidžia „Monsanto“ bendrovę (didžiausią bendrovę, platinančią genetiškai modifikuotas sėklas ir gaminančią daugiausiai herbicidų) nuo bet kokios atsakomybės, susijusios su jų produktų žala žmogaus sveikatai. Vadinasi, ši bendrovė yra nepakaltinama. Net jei ateityje tyrimai parodys ir sveikatos organizacijos patvirtins, kad GM produktai, kuriuos gamina ir platina ši bendrovė, yra žalingi sveikatai, „Monsanto“ bendrovei negrės jokia atsakomybė. Federalinis teismas neturės teisės sustabdyti šių produktų platinimo, naudojimo ir pardavimo. Šalies vadovas ne tik nepaisė 250 000 žmonių nuomonės, kurie pasirašė peticiją, prašydami nepasirašyti šio įstatymo, bet ir 93 % visų amerikiečių, pasisakančių, kad GM produktai turi būti paženklinti.
Ironiška, kad iki šiol su savo žmona Amerikos prezidentas skatino sveiką mitybą, ragino rinktis ekologiškus produktus, patys valgydami tik ekologišką maistą, savo šalies piliečių mitybą patikėjo daugiausiai herbicidų gaminančiai bendrovei. Be to, „Monsanto“ bendrovės darbuotojai taip pat pareikalavo, kad valgykloje nebūtų tiekiami genetiškai modifikuoti ar herbicidais apdoroti produktai.
„Monsanto“ jau seniai nusitaikė ir į Europą. Tačiau tik 2016 liepos 22 dieną Europos Komisija įteisino trijų rūšių „Monsanto“ bendrovės gaminamas GM sojų pupeles, kurios bus naudojamos ne tik gyvūnų pašarams, kaip iki šiol, bet ir žmonių maistui. Šių pupelių nebus galima auginti ES teritorijoje, jos bus importuojamos iš Kinijos. Europos Parlamentas pasisakė prieš tokį Europos Komisijos sprendimą: „Europos Parlamente vykęs balsavimas pasiuntė aiškų signalą Komisijai – mūsų piliečiai nenori genetiškai modifikuotų produktų. Komisija juos išduoda neturėdama nei nacionalinių vyriausybių, nei Europos Parlamento, nei piliečių palaikymo. Tai turi liautis.“, – sakė europarlamentaras Valentinas Mazuronis.
Ir vis dėl to, ar GMO kelia realų pavojų žmogaus sveikatai?
Pirma, išsiaiškinkime, kas yra GMO. Genetiškai modifikuoti organizmai – tai organizmai, kurių genetinė medžiaga buvo pakeista naudojant genų inžinerijos technologijas. Svarbu atskirti genų inžineriją nuo selekcijos, kuri taikoma daugelį metų. Selekcijos metu kryžminami tie organizmai, kurie natūraliai gali daugintis gamtoje. O genų inžinerija gali perkelti genus iš visiškai negiminingų organizmų, pavyzdžiui, į braškės genomą gali įterpti žuvies geną. Toks genų apsikeitimas gamtoje yra neįmanomas.
1992 metais Amerikos maisto ir vaistų administracija skelbė, kad nėra duomenų, įrodančių, jog genetiškai modifikuotų produktų vartojimas gali sukelti žalą sveikatai. Tačiau dabar, kai dauguma kukurūzų, sojų pupelių, medvilnės ir kitų augalų yra išauginami iš genetiškai modifikuotų sėklų, įrodymų vis daugėja. Pradėjus masiškai gaminti sojų produktus iš modifikuotų sojų pupelių, alergijų sojų produktams padažnėjo net 50 %. Toliau atliekant tyrimus paaiškėjo, kad GM sojų pupelių transgenas buvo perduotos žarnyno bakterijoms, kuris koduoja toksinių medžiagų gamybą (bakterijos turi savybę pasiimti geną iš aplinkos, tai vadinama horizontaliąja genų pernaša). (1) Dar didesnį susirūpinimą kelia tai, jog GM augalų genome yra įtraukta genų, kurie atsakingi už antibiotikų atsparumą. Jei toks genas pateks į žarnyno bakterijas, kurios toliau tarpusavyje jį perduos viena kitai, pasaulis gali susidurti su antibiotikais neįveikiama superinfekcija.
Įrodymų vis daugėja
2006 metais nacionalinės Rusijos mokslų akademijos mokslininkė Irina Ermakovo buvo šokiruota, kai eksperimento su pelėmis, mintančiomis GM sojų pupelėmis, metu daugiau nei pusė šių pelių palikuonių nugaišo per tris savaites, nors įprastai nugaišta iki 10 %. (2) Tais pačiais metais Italijoje vykusiame kasmetiniame histochemijos mokslo kongrese Italijos mokslininkas Oliveri paskelbė apie savo studiją, rodančią, jog pelių, mintančių GM sojų pupelėmis, embrionų DNR yra pažeista ir funkcionuoja kitaip, nei įprastų pelių embrionuose esanti DNR. (3) Taip pat buvo pastebėta tendencija, jog kuo ilgiau pelės yra maitinamos GM sojų pupelėmis, tuo mažiau ir smulkesnių palikuonių jos susilaukia. (4)
Glifosatas – nuodas mūsų maiste
„Monsanto“ yra ne tik didžiausia genetiškai modifikuotų sėklų platintoja, bet ir populiariausio pesticido gamintoja pasaulyje. Pagrindinė šio chemikalo sudedamoji dalis yra glifosatas, o mišinys užpatentuotas „Roundup“ pavadinimu. Šiam gaminiui atsparūs yra tik genetiškai modifikuoti augalai, todėl apdorojus laukus šiuo chemikalu, visi augalai yra panaikinami, išskyrus GM. Jis taip pat kartais purškiamas ant grūdinių kultūrų, rapsų, kukurūzų ir saulėgrąžų, prieš nuimant derlių, siekiant išdžiovinti augalus.
Glifosatas slopina citochromo P450 fermentų sistemą, kuri atsakinga už baltymų gamybą. Šie fermentai atlieka ir kitas funkcijas, bet būtent dėl šios savybės, jis stabdo augalų augimą. Tokia fermentų sistema yra ne tik augalų, bet ir gyvūnų, žmonių bei kituose organizmuose.
Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra glifosatą klasifikavo kaip galimai kancerogeninį poveikį žmonėms turinčią medžiagą. Šios išvados rėmėsi tyrimais, atliktais su žmogaus ir gyvūnų ląstelėmis. Tyrimai atskleidė, kad ūkininkų, kurie savo ūkiuose naudojo glifosatą, kraujyje ir šlapime rasta šio chemikalo, kuris sukėlė pažeidimų ląstelių DNR ir taip padidino vėžio atsiradimo riziką. (5) (6) (7) (8) (9)
,,Journal of Organic System” publikuotame moksliniame straipsnyje nurodomos glifosato naudojimo ir chroninių ligų atsiradimo sąsajos: ,,Sergančiųjų lėtinėmis ligomis žmonių šlapime rasta daug didesnis glifosato kiekis nei sveikų žmonių.” Taip pat karvių, kurios valgė pašarus, apdorotus šiuo chemikalu, inkstuose, plaučiuose, kepenyse, blužnyje, raumenyse ir žarnyne taip pat rastas didelis glifosato kiekis. Tai įrodo, jog ne visas glifosatas pašalinamas su šlapimu, o dalis jo kaupiasi audiniuose bei tai, kad atitinkamų gyvulių mėsa yra glifosato rezervuarai. (10)
Anthony Samseliui kartu su mokslininku kolega Stephanie Seneffu išnagrinėjus 19 tyrimų, atliktų su gyvūnais, mintančiais GM kukurūzų ir sojų produktais, paaiškėjo, kad tokių gyvūnų inkstai ir kepenys buvo smarkiai pažeisti. (11) 2012 metais Leipcigo veterinarinės medicinos universiteto profesorė M. Kruger kartu su kolegomis atliko tyrimą, kuriame įrodoma, kad glifosatas yra biocidas, naikinantis gerąsias žarnyno bakterijas ir sukeliantis įvairias žarnyno ligas. Remiantis šiais duomenimis, profesorė atliko bandymą su paukščiais, kurie buvo šeriami glifosatu apdorotais pašarais, – šių paukščių žarnyne buvo rasta patogeninė mikroflora. (12)
Taip pat 2012 metais Londono karališkojo koledžo mokslų daktaras, vadovaujantis genų pasireiškimo ir terapijos grupei, M. Antoniou paskelbė apie studiją, kurioje pateikiami įrodymai, jog glifosatas yra teratogeniškas (žalingas vaisiui) ir daro žalą reprodukcinei sistemai. (13) Be to, tyrimai rodo, kad šis chemikalas žaloja DNR žmonių ląstelėse ir sutrikdo hormonų pusiausvyrą, taip prisidėdamas prie cukrinio diabeto, hipertenzijos, nutukimo, inkstų pažeidimo, vėžio, osteoporozės, Kušingo sindromo, hipo- ir hipertiroidizmo, nevaisingumo, apsigimimų, neurologinių ligų atsiradimo. Taip pat tyrimai patvirtina sąsają su kepenų, inkstų, šlapimo pūslės ir skydliaukės vėžiu. (14)
Celiakija, gliuteno netoleravimas ir kiauro žarnyno sindromas yra vienos sparčiausiai daugėjančių ligų Šiaurės Amerikoje ir Vakarų Europoje. Prieš porą metų buvo teigta, kad šiuose regionuose celiakija serga 1 % populiacijos, tačiau atlikus paskutinius skaičiavimus paaiškėjo, kad šis skaičius dabar šoktelėjo iki 5 %. Mokslininkai A. Samselas ir S. Seneffas pastebėjo proporcingą ryšį tarp dažnėjančių celiakijos atvejų ir didėjančio glifosato naudojimo žemdirbystėje.
Štai ką šie mokslininkai rašo tarpdisciplininiame toksikologijos žurnale: ,,Celiakija – auganti pasaulinė problema, kuri ypač pasireiškia Šiaurės Amerikoje ir Vakarų Europoje, kur 5 % visos populiacijos ja serga. Tai liga, susijusi su daugybės maistinių medžiagų trūkumu bei reprodukcinės sistemos, skydliaukės, inkstų pažeidimais bei vėžiu. Mes teigiame, kad glifosatas, yra pagrindinė šios epidemijos priežastis. Paveikus žuvis glifosatu, šioms pasireiškia virškinimo sutrikimai, panašūs į celiakiją. Celiakija siejama su žarnyno bakterijų disbalansu ir šiame tyrime įrodome, kad būtent glifosatas tai sukelia. Citochromas P450 yra fermentas, kurį glifosatas slopina. Šis fermentas svarbus detoksifikacijos procesuose, taip pat atsakingas už vitamino D virtimą aktyviąja forma, vitamino A katabolizmo procesuose bei tulžies gamyboje. Geležies, kobalto, vario trūkumas sergant celiakija gali būti susijęs su tuo, kad glifosatas organizme prisijungia prie šių elementų. Negana to, sergantys celiakija turi didesnę riziką susirgti Hodžkino limfoma, tai taip pat būdinga ir paveikus organizmą glifosatu. Reprodukcinės sistemos patologijos, nevaisingumas, persileidimai, apsigimimai taip pat paaiškinami glifosato poveikiu. Taigi prašome vyriausybės persvarstyti glifosato naudojimo maisto industrijoje strategiją.” (15)
Šaltiniai:
- Netherwood T, Martín-Orúe SM, O’Donnell AG, Gockling S, Graham J, Mathers JC, Gilbert HJ. Assessing the survival of transgenic plant DNA in the human gastrointestinal tract. Nat Biotechnol. 2004 Feb (PubMed)
- Irina Ermakova, Genetically modified soy leads to the decrease of weight and high mortality of rat pups of the first generation. Preliminary studies, Ecosinform 1 (2006): 4–9.
- Oliveri et al., Temporary Depression of Transcription in Mouse Pre-implantion Embryos from Mice Fed on Genetically Modified Soybean, 48th Symposium of the Society for Histochemistry, September 7–10, 2006.
- Alberta Velimirov and Claudia Binter, Biological effects of transgenic maize NK603xMON810 fed in long term reproduction studies in mice, Forschungsberichte der Sektion IV, Band 3/2008
- Waddell BL, Zahm SH, Baris D, et al. Agricultural use of organophosphate pesticides and the risk of non-Hodgkin’s lymphoma among male farmers (United States). Cancer Causes Control2001; 12:509–17 http://www.gmofreeusa.org/wp-content/uploads/2015/03/2015_03_TheLancetOncology_CarcinogenicityOfTetrachlorvinphosParathionMalathionDiazinonGlyphosate.pdf
- McDuffie HH, Pahwa P, McLaughlin JR, et al. Non-Hodgkin’s lymphoma and specific pesticide exposures in men: cross-Canada study of pesticides and health. Cancer Epidemiol Biomarkers Prev 2001; 10:1155–63 http://www.gmofreeusa.org/wp-content/uploads/2015/03/2015_03_TheLancetOncology_CarcinogenicityOfTetrachlorvinphosParathionMalathionDiazinonGlyphosate.pdf
- Eriksson M, Hardell L, Carlberg M, Akerman M. Pesticide exposure as risk factor for non-Hodgkin lymphoma including histopathological subgroup analysis. Int J Cancer2008; 123:1657–63 http://www.gmofreeusa.org/wp-content/uploads/2015/03/2015_03_TheLancetOncology_CarcinogenicityOfTetrachlorvinphosParathionMalathionDiazinonGlyphosate.pdf
- Band PR, Abanto Z, Bert J, et al. Prostate cancer risk and exposure to pesticides in British Columbia farmers. Prostate 2011; 71:168–83 http://www.gmofreeusa.org/wp-content/uploads/2015/03/2015_03_TheLancetOncology_CarcinogenicityOfTetrachlorvinphosParathionMalathionDiazinonGlyphosate.pdf
- Koutros S, Beane, Freeman LE, et al. Risk of total and aggressive prostate cancer and pesticide use in the Agricultural Health Study. Am J Epidemiol 2013; 177:59–74 http://www.gmofreeusa.org/wp-content/uploads/2015/03/2015_03_TheLancetOncology_CarcinogenicityOfTetrachlorvinphosParathionMalathionDiazinonGlyphosate.pdf
- Nancy L. Swanson, Andre Leu, Jon Abrahamson and Bradley Wallet, Genetically engineered crops, glyphosate and the deterioration of health in the United States of America, Journal of Organic Systems, 9(2), 2014
- Anthony Samsel and Stephanie Seneff, Glyphosate, pathways to modern diseases II:
Celiac sprue and gluten intolerance, Interdiscip Toxicol. 2013; Vol. 6(4): 159–184. doi:10.2478/intox-2013-0026, http://sustainablepulse.com/wp-content/uploads/2014/03/Glyphosate_II_Samsel-Seneff_Toxicology_FNL-1.pdf
12. Awad A. Shehata, Wieland Schrodl, Alaa. A. Aldin, Hafez M. Hafez, Monika Kruger, The Effect of Glyphosate on Potential Pathogens and Beneficial Members of Poultry Microbiota In Vitro, Curr Microbiol (2013) 66: 350. doi:10.1007/s00284-012-0277-2
13. Antoniou M, Habib MEM, Howard CV, Jennings RC, Leifert C, et al. (2012) Teratogenic Effects of Glyphosate-Based Herbicides: Divergence of Regulatory Decisions from Scientific Evidence. J Environ Anal Toxicol S4:006. doi: 10.4172/2161-0525.S4-006
- Nancy L. Swanson, Andre Leu, Jon Abrahamson and Bradley Wallet, Genetically engineered crops, glyphosate and the deterioration of health in the United States of America, Journal of Organic Systems, 9(2), 2014
- Anthony Samsel and Stephanie Seneff, Glyphosate, pathways to modern diseases II: Celiac sprue and gluten intolerance, Interdiscip Toxicol. 2013; Vol. 6(4): 159–184. doi:10.2478/intox-2013-0026
Laurita Jasiūnaitė, Paulius Jaruševičius www.sveikata.org 2016
Comments are closed.