Gyvensenos medicinos asociacija
gyd. Inga Štelemėkienė,
Paulius Jaruševičius
Skirtingai nei insultas, kuris neperspėjęs gali pražudyti akimirksniu, Alzheimerio liga atsėlina lėtai, pamažu slopindama protines galias. Augalinės kilmės maiste yra tūkstančiai junginių, turinčių antioksiduojančių savybių, kai kurios iš jų gali kirsti kraujo-smegenų barjerą ir suteikti apsaugą smegenims.
Demencija – tai gana sunkus protinių galių sunykimas, neigiamai paveikiantis kasdienį žmogaus gyvenimą. Iš įvairių demencijos formų pagrindinės yra kraujagyslinė demencija, sąlygota galvos smegenų kraujotakos sutrikimo, ir Alzheimerio liga (AL), kuri yra pati dažniausia ir sudaro 60–80 proc. visų demencijos atvejų. Alzheimerio liga šiuo metu serga 30 milijonų žmonių visame pasaulyje. Kas 20 metų skaičius dvigubėja. Tik vienas iš keturių atvejų diagnozuojamas realiai. Lietuvoje liga diagnozuota apie 2000 asmenų. Sergamumas demencija ir AL Lietuvoje kasmet didėja.
Nuo AL kenčia 40–50 proc. vyresnių nei 85 metai žmonių. Moterims tikimybė susirgti AL didesnė nei krūties vėžiu. Ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei didėja ir tikimybė susirgti šia liga. Daugelis galvoja, kad atminties, kitų protinių galių silpnėjimas bėgant metams yra su senatve siejamas reiškinys ir kad tam užkirsti kelią yra neįmanoma. Be to, nesikreipiama pagalbos į medikus bijant netekti vairuotojo pažymėjimo ar darbo bei nenorint tapti priklausomais nuo kitų.
Skirtingai nei insultas, kuris neperspėjęs gali pražudyti akimirksniu, Alzheimerio liga atsėlina lėtai, pamažu slopindama protines galias. Sergant Alzheimerio liga, smegenyse susikaupia beta amiloido baltymų sankaupos, dėl to sutrinka kognityvinės (pažintinės) funkcijos (atmintis, kalba, orientacija, suvokimas), pamažu netenkama intelektinių ir socialinių įgūdžių, negrįžtamai pasikeičia asmenybė, o dėl to sutrinka kasdienis žmogaus funkcionavimas. Jo priežiūra, slauga tampa sunkiu uždaviniu tiek artimiesiems, tiek valstybei.
Šiuolaikinėje medicinoje AL gydymui skiriamas pažinimo funkcijas gerinantis vaistas – memantinas. Deja, šios ligos gydymas yra mažai arba visai neefektyvus, paremtas tik simptomų lengvinimu, tačiau nedaug arba visai nedarantis įtakos pačios ligos progresavimui. Pagrindinė tradicinės medicinos nesėkmės priežastis yra ta, kad negydomos ligą sukėlusios priežastys. Norint pasiekti teigiamą poveikį gydant sergančiuosius AL, pirmiausia reikia nustatyti rizikos faktorius, ligos priežastis, kartu derinant tiek medikamentinį gydymą, tiek gyvensenos keitimą.
Sotieji riebalai ir pridėtinis cukrus – du modernaus Vakarų pasaulio mitybos komponentai, susiję su Alzheimerio ligos vystymusi. Vakarų pasaulio mitybos struktūra yra smarkiai pakitusi: nuo tradicinių valgių, turinčių daug krakmolo ir ląstelienos, pereita prie mitybos, gausios riebalų ir cukraus, su labai nedideliu kiekiu visaverčio augalinio maisto. Bet kas gi yra nuostabaus vaisiuose ir daržovėse?
Augalinės kilmės maiste yra tūkstančiai junginių, turinčių antioksiduojančių savybių, kai kurios iš jų gali kirsti kraujo-smegenų barjerą ir suteikti apsaugą smegenims. Egzistuoja „smegenų rūdžių“ sąvoka. Teigiama, kad neurodegeneracinės ligos kyla dėl per didelio oksidacinio streso. Tačiau gamta suteikė žmonijai gausybę augalų rūšių – vaisių, daržovių ir riešutų, kuriuose gausu įvairių bioaktyvių maistinių medžiagų. Sukaupti įrodymai parodo, kad flavonoidai, terpenai, kanabinoidai, ilgos grandinės riebiosios rūgštys (omega 3) ir kitos augaluose esančios bioaktyvios medžiagos suteikia apsaugą, mažina oksidacinį stresą ir neurodegeneraciją. Gyvensenos medicina pabrėžia mitybos ir fizinio aktyvumo reikšmę neurodegeneracijos prevencijai.
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad širdį, kitus vidaus organus bei smegenis veikia bendri rizikos veiksniai. Smegenys – mažas organas, kuris tesudaro 2 proc. kūno masės, o sunaudoja net 25 proc. kūno energijos. Smegenys labai jautrios kraujotakos pokyčiams: jas veikia aukštas kraujo spaudimas ir aukštas cholesterolio lygis. Tačiau tai galima kontroliuoti keičiant savo mitybos įpročius, vengiant gyvūninės kilmės maisto, kuriame gausu riebalų ir cholesterolio, mažinant druskos vartojimą bei didinant fizinį aktyvumą.
Neigiamą poveikį smegenims turi ir laisvieji radikalai. Maitindamiesi augaliniu maistu, kuriame gausu antioksidantų, saugančių nuo laisvųjų radikalų poveikio, galime apsaugoti savo smegenis. Tokio apsauginio poveikio gyvūninės kilmės produktai, deja, neturi. Be to, gyvūninės kilmės maistas aktyvina laisvųjų radikalų gamybą, taigi ir smegenų pažeidimą.
Nors genai taip pat gali padidinti riziką susirgti demencija, vis dėl to aplinkos faktoriai vaidina kur kas svarbesnį vaidmenį. Tai įrodo ir atlikti tyrimai. Vienas iš jų parodė, kad japonų kilmės amerikiečiai, gyvenantys Havajuose, Alzheimerio liga serga dažniau nei japonai, gyvenantys Japonijoje. Kitas tyrimas atskleidė, jog afrikiečiai, gyvenantys Afrikoje, Alzheimerio liga serga kur kas rečiau nei afroamerikiečiai, gyvenantys Indianos valstijoje. Taigi mityba daro didelį poveikį mūsų smegenims. Tyrimas su gyvūnais parodė, kad cholesterolio gausi dieta skatina beta amiloido kaupimąsi smegenyse, o tai skatina AL atsiradimą. Atlikus tyrimą su 5000 žmonių, kurie maitinosi riebiu, cholesterolio gausiu maistu, paaiškėjo, kad jie turėjo didesnę riziką susirgti AL bei kitomis demencijomis.
JAV Džeilio universiteto profesorius dr. Sidas Bakeris yra vaizdžiai kalbėjęs apie šiuolaikinį AL gydymą: „Jei jūs sėdite ant vienos vinies, reikia išgerti daug aspirino, norint pasijusti geriau. Bet jei jūs sėdite ant dviejų vinių, tai vieną pašalinus, jūs nepasijusite 50 proc. geriau, o sėdint ant 36 vinių, ištraukus 5 vinis žmogus nepajus išvis jokio pagerėjimo“. Toks pats požiūris turi būti kalbant ir apie AL gydymą. Jei pašalinsime tik vieną žinomą rizikos veiksnį, situacija pagerės nežymiai. Tačiau jei bus atkreiptas dėmesys į visus žinomus ligos rizikos faktorius ir jie bus nuosekliai kontroliuojami, situacija pagerės. Tyrimai rodo, kad pacientų, kuriems nustatytas lengvas pažintinių funkcijų pablogėjimas ar ankstyva AL stadija, būklė dažnai gali pagerėti. Amerikietis neurologas dr. Dale‘as Bredesen‘as savo moksliniame straipsnyje teigia, kad lengvas kognityvinių funkcijų pablogėjimas ir ankstyva AL gali regresuoti per 6 mėnesius taikant funkcinę ir gyvensenos mediciną, o pastaroji gali teikti vilties sergantiesiems demencija.
Šaltiniai:
Campbell TC, Campbell TM. Natūralus būdas išvengti ligų. Kinijos studija. Vilnius: Luceo. 2018, p. 224-227.
https://journals.stfm.org/familymedicine/2018/june/br-jun18-scherger/
https://journals.sagepub.com/stoken/default+domain/10.1177/1559827618766468-free-token/full
https://nutritionstudies.org/can-ketogenic-diet-lead-alzheimers-disease/
https://nutritionfacts.org/topics/dementia/
https://nutritionfacts.org/2016/07/26/preventing-alzheimers-disease-diet/
http://teamsherzai.com/privacy-policy/
Comments are closed.