Naršyti kategorija

Naujienos

Apie Ann Wigmore sveikos mitybos konferenciją

„Šiemet, jau penktą kartą, lankytojams duris atveria Ann Wigmore sveikos mitybos konferencija. Tai – didžiausias Europoje tokio tipo renginys“, – sako konferencijos organizatorius Ann Wigmore fondo direktorius Paulius Jaruševičius. Idėja surengti Ann Wigmore sveikos mitybos konferenciją gimė 2012-aisiais. Tais pačiais metais buvo nutarta pastatyti jai paminklą Kruopiuose (Akmenės raj.), iš kur ji buvo kilusi. Ann Wigmore (tikrasis vardas – Ona Varapickaitė) buvo natūropatė, gyduolė, jos kūrybinis ir dvasinis palikimas…

Mada domėtis sveika gyvensena atsiperka

Mada domėtis sveika gyvensena atsiperka Mada domėtis sveika gyvensena džiugina. Retai galiu tai pasakyti apie madą! Šis žodis dažnai tapatinamas su verslu.  Sveikos gyvensenos mada – investicija į savo bei ateinančių kartų sveikatą. Nėra širdies ir kraujagyslių ligų – tai tik neteisingos mitybos pasekmė Alinančios lėtinės ligos ir jų pasekmės yra ilgalaikės ydingos mitybos, streso ir nejudėjimo pasekmė. Šiandien mes žinome, kad širdies ir kraujagyslių ligos neatsiranda netikėtai per vieną dieną, sulaukus keturiasdešimties…

Aterosklerozė ir mityba

Manote, kad pica? Klystate. Tai daugelio metų picų valgymo pasekmė – didžioji širdies arterija. Taip kaip ji atrodo iš vidaus, pažeista aterosklerozės, padengta nusėdusiu ant sienelės riebalų sluoksniu. JAV mokslininkų duomenimis, sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijų laikymasis, normalus kūno svoris ir nerūkymas net 82 % gali sumažinti išėminės širdies ligos atvejų skaičių. 1971- 1995 Suomijoje buvo vykdomas taip vadinamas Šiaurės Karelijos projektas. Jo įgyvendinimo pasekmėje, regiono gyventojai ženkliai…

Kada sveikai maitintis per vėlu?

Vis daugėja mokslinių įrodymų, jog mityba yra labai reikšminga mūsų sveikatos būklei. Regis, taip paprasta išvengti ligų - tereikia pakeisti mitybos įpročius. Tik neretai vyresni žmonės, išgirdę, jog teks gerokai pakoreguoti įprastą racioną, papurto galvą - ‘Man jau per vėlu, aš per senas’, arba ‘Jau sergu ir sirgsiu – nieko nebepakeisi’. Ar tokie argumentai rimti? Dar 1907 metais JAV dienraštyje New York Times buvo publikuotas straipsnis pavadinimu ‘Vis daugiau mėsavalgių serga vežiu’ (angl. Cancer Increasing Among Meat…

Priklausomybė nuo maisto. Antroji dalis

Maisto pramonės technologinė revoliucija privedė prie sveikatos krizės Parengė Europos gyvensenos medicinos asociacija (www.ESLMP.org) Laurita Jasiūnaitė ir Paulius Jaruševičius Natūralūs potraukiai, susiformavę evoliucijos metu, yra būtini kiekvienos rūšies išlikimui, tačiau šiandien stebime vis didėjančią jų grėsmę žmonių sveikatai. Žmogaus organizmas yra evoliucijos užprogramuotas ieškoti ir rinktis kaloringą, saldų bei daug riebalų turintį maistą. Pramoninis, giliai perdirbtas, prisotintas cukraus ir riebalų maistas tapo…

Priklausomybė nuo maisto. Pirmoji dalis

Sveikatą žalojanti mityba sukelia lėtines ligas Parengė Europos gyvensenos medicinos asociacija (www.ESLMP.org) Laurita Jasiūnaitė ir Paulius Jaruševičius Dažniausiai maistą renkamės, nes mums skanu, kvepia ir gražu. Tai natūralu ir žmogiška. Tuo neabejotinai naudojasi maisto pramonė. Naivu manyti, kad maisto pramonei rūpi vartotojų sveikata. Šiame straipsnių cikle bei Ann Wigmore sveikos mitybos konferencijos (AWSMK) metu, kurią asociacija (ESLMP) rengia kartu su Lietuvos ir užsienio mokslininkais, supažindinsime…

Mitai apie pieno naudą. Mokslinių tyrimų apžvalga.

Mitai apie pieno naudą. Mokslinių tyrimų apžvalga Pienas – puikus kalcio, baltymų šaltinis, jis stiprina kaulus ir yra neatsiejama mūsų mitybos dalis – tokią žinutę dažnai transliuoja televizija bei rašo spauda, tai girdime iš tėvų ir senelių. Tačiau kodėl daugiausiai pieno suvartojančiose šalyse dažniausiai pasireiškia osteoporozės atvejai? Matant gresiančią epidemiją, mokslininkai pradėjo tyrinėti pieno ir jo produktų įtaką sveikatai. Pieno ir sūrio vartojimas asocijuojasi su sveika mityba ir natūraliu maistu, vaikyste ir…

Gyvensenos medicinos studijų programos Lietuvoje

Lietuvos, o ir viso pasaulio žmonėms, atsiveria nauja, moksliniais tyrimais ir praktika pagrįsta (evidence based) gyvensenos medicina, suteikianti galimybę suvaldyti lėtinių neinfekcinių ligų pandemiją. Lietuva, viena iš nedaugelio šalių pasaulyje ir vienintelė Europoje, kurioje galima įgyti universitetinį išsilavinimą gyvensenos medicinos srityje: nuo 2014 metų LSU galima įgyti bakalauro, nuo 2016 metų – LSMU magistro kvalifikacinį laipsnį. Planuojame, kad nuo 2018 metų studijas bus galima tęsti LSMU doktorantūroje.…

GMO sojos jau Europoje ir ant mūsų stalo

JAV bendrovė „Monsanto“ sukūrė tobulą verslo modelį. Genetiškai modifikuotos „Monsanto“ kultūros – sojos, kukurūzai, ryžiai, kviečiai ir kitos – atsparios herbicidams, kuriuos „Roundup“ pavadinimu gamina pati „Monsanto“. Pasodini GMO kultūrą, nupurški „Roundup“ –  visi augalai žūsta, o GMO ne. Puikus užauga derlius! Tiesa, kartais GMO augalų subrandintos sėklos antrus metus nebesudygsta. Taigi, jas vėl pirkti reikia iš „Monsanto“.   JAV yra valstybė, kuri diktuoja biomedicinos, aplinkosaugos, žemės ūkio mokslo tendencijas…