Manote, kad pica? Klystate.
Tai daugelio metų picų valgymo pasekmė – didžioji širdies arterija.
Taip kaip ji atrodo iš vidaus, pažeista aterosklerozės, padengta nusėdusiu ant sienelės riebalų sluoksniu. JAV mokslininkų duomenimis, sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijų laikymasis, normalus kūno svoris ir nerūkymas net 82 % gali sumažinti išėminės širdies ligos atvejų skaičių.
1971- 1995 Suomijoje buvo vykdomas taip vadinamas Šiaurės Karelijos projektas. Jo įgyvendinimo pasekmėje, regiono gyventojai ženkliai sumažino riebių pieno produktų vartojimą. Tai visų pirma fermentinių riebių sūrių ir sviesto. 1972 m. 85% vyrų ir 81% moterų tepė ant duonos sviestą. 1997 m. tik 10%; 1972 m. 83% vyrų ir 75% moterų gėrė riebų pieną, 1997 m. tik 7%. Suomių Karelijos gyventojai pradėjo ženkliai daugiau valgyti daržovių ir vaisių.
To pasėkoje vidutinė regiono gyventojų cholesterolio koncentracija sumažėjo 18%. Rezultatų nereikėjo ilgai laukti – mirtingumo nuo širdies ligų 1971- 1995 sumažėjo net 75%. Suomių Karelijos projektas akivaizdžiai demonstruoja, kaip praktiškai gyvensenos pakeitimas veikia didelės žmonių grupės sveikatą.
Šiuo metu Lietuva pagal mirtingumą nuo širdies kraujagyslių ligų yra lyderė Europoje (kaip Suomija 1971 metais). Šiame paveikslėlyje pateikiami duomenys iš ko gauname kalorijas, kuo mes maitinamės.
Atkreipkime dėmesį į kalorijų kiekį gaunamą iš baltymų Lietuvoje. Jis tiesiogiai atspindi mėsos ir pieno produktų suvartojimą.
Šiame paveikslėlyje galime palyginti kalorijų kiekį gaunamą iš baltymų Lietuvoje ir Europoje. Mitybos ekspertai įspėja, jei daugiau kaip 10 proc. kalorijų gauname iš baltymų, mitybos ir gyvensenos sukeltų ligų, visų pirma onkologinių ligų neišvengsime.
Turbūt dar didesnė problema tai riebalų suvartojimas, kuris yra tiesiogiai atsakingas už širdies kraujagyslių ligų pandemiją Lietuvoje.
Norint pereiti prie sveikesnės mitybos rekomenduojame:
- Vartoti kuo daugiau ir įvairesnių vaisių ir daržovių kiekvieno valgymo metu (bent 400 g per dieną).
- Atsisakyti daug energinės vertės turinčio ir greito maisto: picų, mėsainių ir tt.
- Nevartoti riebių padažų.
- Mažinti druskos ir cukraus vartojimą.
- Atsisakyti saldintų vaisvandenių ir “sulčių” pakeliuose.
- Mėsą pakeisti ankštiniai augalais.
- Vartoti riešutus (30 g/d).
- Visiškai atsisakyti perdirbtos mėsos gaminių: virtų ir rūkytų dešrų, skilandžių, kumpio ir pan. (Pagal PSO, tai kancerogenai).
- Kasdien valgyti kuo daugiau turtingų skaidulomis grūdinių produktų (juodos duonos, košių, dribsnių).
- Vengti produktų, turinčių trans-riebalų rūgščių (kietųjų margarinų, konditerijos gaminių, greito maisto).
- Mažinti riebaus fermentinio sūrio vartojimą.
Paulius Jaruševičius
2017
Comments are closed.