Ar reikia sveikatos apsaugos sistemos permainų?

Straipsnį parengė Paulius Jaruševičius.

Sveikatos apsauga vis labiau tampa verslu ir, pradėdama gyventi pagal verslo dėsnius, reikalauja vis didinti ir didinti vartojimą. Taigi,  valstybė ir piliečiai vis labiau tampa verslo ambicijų ir plėtros įkaitais. Bendruomenė iš prigimties suinteresuota, kad jos nariai būtų sveiki ir nesirgtų. Tačiau sveikatos apsaugos verslas suinteresuotas augti. Kaip teigia dr. E. Guthrie, per amžius nusistovėjusi gydytojų prigimtis padėti žmonėms po truputį užgožiama sveikatos apsaugos verslo. Sveikatos apsaugos darbuotojai dažnai ateina į sistemą iš pašaukimo tarnauti žmogui. Tačiau švietimo sistemos, kuri iš dalies yra finansuojama farmacijos ir chirurgijos verslo, yra „sulaužomi” ir perorientuojami žiūrėti į mediciną kaip į verslą.  Sveikatos apsaugos verslas darosi toks galingas, kad priverčia valstybę, užuot stengiantis investuoti į sveikos gyvensenos švietimą ir ligų prevenciją, investuoti į sveikatos verslo augimą. Sistema iš valstybės reikalauja vis didesnių investicijų į technologijas ir farmakologinį gydymą. Tai neišvengiamai didina sveikatos apsaugos išlaidas, bet nebūtinai gerina visuomenės sveikatos (sergamumo ir mirtingumo) rodiklius. Gal ir galima įsivaizduoti, kad tokį brangų verslą gali išlaikyti tokios šalys kaip JAV ar Vokietija, tačiau toks į verslą orientuotas sveikatos modelis tikrai pražūtingas Lietuvai. Juk akivaizdu, kad mažėjant dirbančių žmonių skaičiui ir senstant visuomenei mes nesugebėsime finansuoti vis augančių ne tik senstančios visuomenės, bet ir medicinos verslo poreikių. Kad mes nebeišgalime mokėti pensijų, jau darosi visiems aišku. Tačiau valstybė vis dar nori gyventi iliuzijomis, kad ji gali ir galės ateityje užtikrinti senstančios visuomenės sveikatos apsaugos sistemos poreikius. Piliečiams jau seniai aišku, kad nei pensijų, nei tokios pat sveikatos apsaugos ateityje mes užtikrinti negalėsime. Jei ir toliau apgaudinėsime patys save, dar didės emigracijos srautai ir nepasitikėjimas valstybe.

Ką daryti? Deja, Lietuvoje trūksta nepriklausomų rimtų mokslinių studijų, tačiau galime rasti analogijų su kitomis šalimis, pavyzdžiui, JAV. Nacionalinis JAV sveikatos apsaugos centras (Centers for Medicare and Medicaid Services) paskelbė duomenis, kad 2015–2025 metais planuojama, kad išlaidos sveikatos apsaugai JAV augs vidutiniškai 5,8 proc., t. y. išlaidos sveikatos apsaugai 1,3 proc. augs greičiau nei bendrasis vidaus produktas. Vadinasi, 2025 metais pasieks 20,5 proc. BVP. Ekspertas Paul Zane Pilzer mano, kad 2050 metais norint išlaikyti sveikatos apsaugą ir patenkinti augančius sveikatos apsaugos verslo poreikius JAV sveikatos apsaugai turės išleisti 50 proc. BVP.

Jei sveikatos apsaugos sistemai taikysime verslo modelį, tai ir toliau bet kokie bandymai keisti kryptį verslo bus traktuojami kaip bandymas pažaboti verslo augimo planus. Tam neabejotinai – tiesiogiai ar netiesiogiai – priešinasi visa sistema.

Artėjant Pervalkos forumo metinėms, kuriame dalyvavo ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga bei nemažai parlamentarų, pateikiu keletą Pervalkoje aptartų sprendimų ir kartu užduodu Vyriausybei klausimą – kaip sekasi? Prašau viešo atsakymo.

Pervalkos deklaracijos kai kurios mintys:

Pavesti išrinktiesiems Seimo nariams įgyvendinti Lietuvos sveikatos naujadarą – išplėsti sveikatos apsaugos sąvoką nuo biomedicininio iki psichosocialinio sveikatą tausojančio modelio ir įtvirtinti „sveikatos visose politikose“ principą.

  1. Sveikatos naujadaros programos kūrimo metu imtis šių veiksmų:
    1. Siekiant suvaldyti su gyvensena susijusių neinfekcinių ligų, ypač širdies ir kraujagyslių ligų, pandemiją (nuo šių ligų miršta kas antras Lietuvos gyventojas), peržiūrėti visuomenės sveikatos ir pirminės sveikatos priežiūros institucijų funkcijas integruojant į jas šiuolaikinę, moksliškai pagristą gyvensenos medicinos praktiką, pasitelkiant švietimą, bendruomenes, savitarpio, socialinę ir psichologinę pagalbą.
    2. Visapusiškai skatinti bendruomenių tvarumą kaip emigracijos stabdymo priemonę, kaip alternatyvą egoizmui ir savanaudiškumui. Bendruomenėse skatinti sveikos gyvensenos bei tarpusavio pagalbos projektų įgyvendinimą, įgalinti žmones sąmoningai rūpintis savo sveikata, padėti savo artimui ar bendruomenės nariams. Skatinti bendravimą palaikant tradicijas, amatus ir tautinę kultūrą.
    3. Sudaryti kompleksinį valstybės ekonominių mokestinių priemonių planą, kuris motyvuotų sveikai gyventi, rūpintis artimaisiais ir bendruomenės nariais.
    4. Sukurti ir įgyvendinti fizinio aktyvumo ir sveikos mitybos skatinimo programą apimant visuomenės fizinio aktyvumo bei pajėgumo, mitybos įgūdžių ir jų poveikio sveikatai bei ekonomikai sistemingą stebėjimą.
    5. Sukurti ir įgyvendinti modernių dvasinio, fizinio, kognityvinio ir socialinio ugdymo (integruojant sveiką mitybą) programų bendrojo ugdymo mokykloms parengimą ir efektyvų jų įgyvendinimą, kūno kultūros mokytojų ir visuomenės sveikatos specialistų švietimo įstaigose funkcijų išplėtimą bei jų perkvalifikavimą suteikiant naujų modernių sveikatos stiprinimo ir ugdymo kompetencijų bei skirti bendruomenėms lėšų modernioms fizinį aktyvumą skatinančioms priemonėms įsigyti ir taikyti.
    6. Formuojant nacionalinį sveikatos apsaugos biudžetą padidinti finansavimą švietimui sveikos gyvensenos srityje, sveikatinimui bei sveikatos sutrikimų prevencijai.

Pervalkos forumo organizatorius Paulius Jaruševičius

Šaltiniai:
1. Lietuvos sveikatos naujadaros (Pervalkos forumo deklaracija)
2016 11 10
2. National Health Expenditure Projections 2015- 2025 https://www.cms.gov/Research-Statistics-Data-and-Systems/Statistics-Trends-and-Reports/NationalHealthExpendData/Downloads/Proj2015.pdf
Published 2015, Accessed 12/13/2016

Komentarai

comments

Jums irgi gali patikti Daugiau šio autoriaus

Comments are closed.