Gyvensenos medicinos asociacija
Gyd. Inga Štelemėkienė
Paulius Jaruševičius
Nors per parą rekomenduojama suvartoti ne mažiau kaip 400 g daržovių ir vaisių, tačiau Lietuvoje jų suvartojama vidutiniškai tik 260 g. Lietuvoje nepakankamai suvartojama ir grūdinių produktų. Tik 37,2 proc. gyventojų šių produktų valgo kasdien.
Daugelyje Europos šalių bei JAV rekomenduojama per dieną su maistu gauti 30–35 g skaidulų vyrams ir 25–32 g moterims, tačiau nė viena šalis nepasiekia šio lygio. Statistika rodo, kad amerikiečiai suvartoja tik pusę kiekio, palyginus su minimaliu rekomenduojamu suvartoti skaidulų (ląstelienos) vidurkiu. Čia mažiau nei 3 proc. žmonių su maistu gauna rekomenduojamą skaidulų kiekį. Daugumoje Europoje šalių skaidulų taip pat suvartojama nepakankamai: vyrai per dieną vidutiniškai suvartoja 20 g skaidulų, o moterys – tik 15 g.
Nuo 1994 metų Lietuvoje kas antri metai buvo atliekamas suaugusių žmonių gyvensenos stebėsenos tyrimas. 2014 metų atliktas tyrimas parodė, kad per du dešimtmečius padaugėjo gyventojų, kasdien valgančių šviežias daržoves. Vyrų, beveik kasdien valgančių šviežias daržoves, dalis padidėjo nuo 4 iki 22 proc., o moterų – nuo 5 iki 33 proc. Nors per parą rekomenduojama suvartoti ne mažiau kaip 400 g daržovių ir vaisių, tačiau Lietuvoje jų suvartojama vidutiniškai tik 260 g. Lietuvoje nepakankamai suvartojama ir grūdinių produktų. Tik 37,2 proc. gyventojų šių produktų valgo kasdien.
Net jei tik pusė išsivysčiusių šalių, o ir Lietuvos gyventojų, suvalgytų per dieną 3 g skaidulų daugiau (t. y. ketvirtadaliu puodelio pupelių arba dubenėliu avižinės košės daugiau), būtume sveikesni ir sutaupytume milijardus sveikatos apsaugos išlaidų, galėtume didinti atlyginimus gydytojams ir mokytojams. Skaidulų yra tik augaluose, taigi padidinus augalinio maisto kiekį galima sumažinti riziką susirgti cukriniu diabetu, širdies ligomis, insultu, onkologinėmis ligomis, nutukimu.
Pirmasis, atradęs ryšį tarp skaidulų suvartojimo ir šių ligų, buvo dr. Hughas Trowellas. Jis praleido 30 metų Afrikoje dirbdamas gydytoju ir įtarė, kad afrikiečių mažą sergamumą lėtinėmis ligomis gali lemti jų mityboje gausiai vartojami kukurūzai, soros, pupelės ir žalumynai. Tai buvo „skaidulų hipotezė“, tačiau Dr. Trowellas manė, kad nuo lėtinių ligų apsaugo ne tiek pačios skaidulos, kiek skaidulų gausus maistas. Augaliniame maiste be skaidulų yra šimtai įvairių medžiagų, turinčių teigiamą poveikį organizmui. Pavyzdžiui, skaidulos, esančios avižinėje košėje, gali sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, taigi dėl to mažiau jo nusėda mūsų arterijose, be to, avižose yra antioksidantų ir priešuždegiminių medžiagų, kurios gali apsaugoti nuo aterosklerozės – kraujagyslių užsikimšimo. Jis pastebėjo, kad daugiausiai skaidulų suvartojo ir mažiausią cholesterolio kiekį turėjo išskirtinai tik augaliniu maistu besimaitinantys žmonės. Tą patį liudija ir vadinamųjų stebėjimų studijų rezultatai. Kuo daugiau augalinio maisto vartojame, tuo ilgiau išliekame sveiki.
Gerai žinome, kad aukštas cholesterolio lygis yra širdies ligų rizikos faktorius. Tačiau ar gali žmogaus mityba turėti įtakos širdies ligų – pagrindinio Lietuvių žudiko – eigai? Tai nebuvo aišku iki 2005 metų. Tuomet JAV šimtams vyresnių moterų buvo atliktos vainikinių širdies kraujagyslių angiogramos. Tyrimo metu suleidus dažomąją medžiagą į vainikines arterijas buvo stebimas spindžio skersmuo. Tiriamosioms buvo atlikta viena angiograma tyrimo pradžioje ir viena po keleto metų. Tuo pat metu buvo analizuojama visų dalyvių mityba. Moterų, per dieną suvartodavusių mažiau nei vieną porciją visadalių grūdų produktų, arterijos buvo žymiai susiaurėjusios, palyginus su tų, kurios suvartodavo vieną ar daugiau porcijų. Moterims, kurios jau sirgo širdies ligomis, maitinantis įprastu vakarietišku maistu, arterijos vis labiau kimšosi. Tačiau moterų, vartojusių daugiau visadalių grūdų produktų, arterijos buvo ženkliai mažiau paveiktos aterosklerozės. Panašų poveikį sukelia ir cholesterolio kiekį mažinantys vaistai – statinai. Jie mažina infarkto riziką, tačiau jei norime visiškai pasveikti nuo širdies ligų, privalome pakeisti ir savo gyvenseną.
1985 metais garsus JAV gydytojas dr. Esselstynas (Caldwell B. Esselstyn, Jr.), kuris lankėsi ir Lietuvoje, atliko tyrimą parodydamas mitybos, kurios pagrindas augaliniai produktai, naudą širdies ligų gydymui. Tyrimas aprašytas jo knygoje lietuvių kalba „Širdies ligos prevencija ir išgydymas“
Tyrime dalyvavo 24 pacientai, kuriems vidutiniškai buvo 56 metai. Jiems buvo skirta visos struktūros augalinė mityba be papildomų riebalų ir druskos. Jos pagrindas buvo augaliniai produktai, leidžiant vartoti nedidelį kiekį cholesterolį mažinančių vaistų – statinų. Visi tyrime dalyvavę pacientai buvo sunkiai sergantys širdies ligomis. Jų diagnozė buvo patvirtinta angiograma. Daugeliui iš jų teliko gyventi keli mėnesiai. Dr. Esselstynas siekė, kad pacientų cholesterolio lygis sumažėtų ir 3,8 mmol/l. Tačiau 5 tiriamieji iš tyrimo pasitraukė, o 18 pacientų griežtai laikėsi rekomenduotos mitybos. Šie 18 pacientų, nepaisant taikomų šiuolaikinių gydymo metodų, iki tyrimo patyrė 49 kardiovaskulinius įvykius per 8 metus. Nė vienas iš jų nesirgo cukriniu diabetu, nerūkė, o jų kraujospūdis buvo normalus. Pacientų fizinis aktyvumas nebuvo stebimas ar skatinamas. Daugumai pacientų, besilaikiusių rekomenduotos mitybos, po dešimtmetį trukusių tyrimų liga nustojo progresuoti. 70 proc. pacientų, atliekant angiogramas, stebėtas ligos regresas. Pacientams krūtinės skausmai (angina) suretėjo ar visai nesikartojo. Šio tyrimo metu pacientai nepatyrė jokių širdies ligos progresavimo požymių ar naujų kardialinių įvykių (tokių kaip miokardo infarktas, mirtis nuo širdies ir kraujagyslių ligų, miokardo revaskulizacija). Penki pacientai, kurie pasitraukė iš tyrimo ir grįžo prie savo įprastos mitybos, patyrė 10 naujų kardialinių įvykių, įskaitant ir vieną mirties atvejį. 18 tiriamųjų cholesterolio lygis nukrito 46 proc.: nuo 6,36 mmol/l tyrimo pradžioje, iki 3,4 mmol/l tyrimo pabaigoje. „Blogojo“ cholesterolio (MTL) lygis sumažėjo 58 proc.
2014 metais dr. Esselstynas vadovavo dar vienam didesniam tyrimui, kuriame dalyvavo 198 pacientai, sergantys simptomine vainikinių arterijų liga. Iš jų 119 pacientų praeityje buvo atliktas vainikinių arterijų stentavimas arba šuntavimas, o 44 pacientams buvo įvykęs miokardo infarktas. Jiems buvo diagnozuota hipercholesterolemija, hipertenzija, cukrinis diabetas ir nutukimas. Per ketverius tyrimo metus 99,4 proc. tiriamųjų, kurie laikėsi visos struktūros augalinės mitybos, išvengė širdies infarkto, insulto ir mirties, o krūtinės anginos simptomai sumažėjo arba visai nesikartojo 93 proc. pacientų.
Kaip matome, visos struktūros augalinio neperdirbto maisto pagrindu sudaryta mityba lemia sveikimą sergant širdies ligomis. Valgyti avižinę košę ir kiaušinienę su kumpiu yra geriau nei valgyti tik kiaušinienę su kumpiu, bet kodėl mums visiškai nenustojus maitintis kraujagysles žalojančiu maistu?
Šaltiniai:
1. Internetinė prieiga: https://nutritionfacts.org/2017/05/30/can-oatmeal-reverse-heart-disease/
2. Caldwell B Esselstyn. A plant-based diet and coronary artery disease: a mandate for effective therapy. J Geriatr Cardiol. 2017 May; 14(5): 317–320.
3. Internetinė prieiga: https://nutritionstudies.org/reversing-heart-disease-diet/
4. Campbell TC, Campbell TM (2018). Natūralus būdas išvengti ligų. Kinijos studija. Vilnius: Luceo.
5. Grabauskas V. Klumbienė J. Petkevičienė J. Šakytė E. Kriaučionienė V. Veryga A. (2015). Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas, 2014. Kaunas. Lietuvos sveikataos mokslų universitetas.
6. Barzda A. Bartkevičiūtė R. Baltušytė I. Stukas R. Bartkevičiūtė S. (2016). Suagusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimas. Visuomenės sveikata. /1(72): 87.
Comments are closed.