Straipsnį parengė Europos gyvensenos medicinos profesionalų asociacija
Denas Lynikas, Paulius Jaruševičius, Laurita Jasiūnaitė
Širdies ir kraujagyslių ligos tampa kas antro lietuvio mirties priežastimi. Tik ką netekome nuostabaus žmogaus Leonido Donskio, kurio mirtis ir paskatino parašyti šį straipsnį. Gydytojas Maiklas Gregeris (Michael Greger MD) iš JAV pateikia mokslu pagrįstą informaciją apie gyvensenos sukeltų ligų priežastis bei jų šalinimo būdus. Jo trumpos ir labai informatyvios tyrimų apžvalgos iš gyvensenos medicinos srities suteikia viltį sergantiesiems lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis pasveikti natūraliu būdu. Bet kartu suteikia pagrindą ir įpareigojimą šiuolaikinei sveikatos apsaugos sistemai atsigręžti į pacientą – kaip į sąmoningą žmogų, gebantį prisiimti atsakomybę už save. Šiame straipsnyje pateikiame nuorodų į mokslinius šaltinius anglų kalba, pagrindžiančius straipsnio teiginius.
Viena iš priežasčių, kodėl žmonės nuvertina mitybos ir gyvensenos įtaką sveikatai – didelis pasitikėjimas medicininėmis procedūromis ir vaistų efektyvumu bei nenoras keisti savo įpročių. Pavyzdžiui, žmonės yra linkę smarkiai pervertinti vaistų, tokių kaip „Fosmax“, įtaką išvengti klubų lūžių, ar vaistų statinų, skirtų mažinti cholesterolio, įtaką ir išvengti mirtį nešančio infarkto. Tyrimai rodo, kad pacientai tiki, jog statiniai, tokie kaip „Lipitor“, yra apie 100 kartų veiksmingesni infarkto rizikai sumažinti, nei yra iš tikro. Beje, šis vaistas yra vienas dažniausiai parduodamų vaistų pasaulyje, o per pastaruosius 14 metų statinų pardavimai siekė daugiau nei 125 bilijonus dolerių. Tyrimai rodo, jog daugelis žmonių nustotų gerti po kelias kraujospūdį reguliuojančias tabletes per dieną, jeigu žinotų tiesą apie jų poveikį.
Daugeliui žmonių galimybė sulaukti naudos iš cholesterolio, kraujospūdžio reguliavimo, kraujo skystinimo vaistų yra mažesnė nei 5 procentai per penkerius metus. Žinome, kad pacientai nenori pradėti gerti vaistų jeigu jų poveikis nesumažina infarkto rizikos penkis kartus net ir tiems žmonėms, kurie buvo ištikti širdies smūgio. Tad nenuostabu, jog farmacininkai retai dalijasi šiais skaičiais. Jei pacientai žinotų apie realią prevencinių vaistų naudą, kažin ar jie sutiktų vartoti vaistus kiekvieną dieną visą likusį gyvenimą.
Dažnai žmogus netiki realiu vaistų pašaliniu poveikiu, bet ir neįsivaizduoja, kad yra 95 procentų tikimybė, jog vaistai neturės jokio poveikio ligos eigai. Kai kalbame apie populiaciją – tai milžiniški skaičiai, todėl daktarai ir farmacijos kompanijos akcentuoja vaistų efektyvumą, paprastai nutylėdami tikrąją, kartais net neapčiuopiamą jų naudą. Liūdina tai, kad gydytojai dažnai supranta, jog pacientai jų nevartotų, jeigu žinotų tiesą apie menką jų poveikį. Lėtinių ligų atveju taikyti medikamentinį ar chirurginį gydymą ir ignoruoti galimybę pašalinti esmines ligų priežastis, susijusias su gyvensena ir mityba, yra tas pats, kas taikyti apgaulingą mediciną.
Geriausia, ką cholesterolio mažinimo vaistai statiniai yra padarę, tai sumažinę infarkto pavojų 3,1 procento per šešerius metus. Jeigu daktaro Caldwello Esselstyno (viešėjusio ir Lietuvoje) darbas būtų multiplikuotas plačiu mastu, tai visavertė, pilnos struktūros augalų pagrindu sudaryta, mityba parodytų dvidešimt kartų efektyvesnius rezultatus – infarkto rizikos sumažėjimą 60 procentų po mažiau nei ketverių metų. Esselstyno atliktame tyrime 99,4 procento didžiausią širdies ligų riziką turinčių pacientų, kurie laikėsi mitybos programos, išvengė pagrindinių širdies sutrikimo atvejų, įskaitant mirtį nuo miokardo infarkto.
Belieka nuspręsti, kas yra geriau: ar pakeisti mitybą, ar vartoti vaistus. Reikia suprasti, kad tai nėra pasirinkimas, kai reikia pasirinkti vieną: sveiką mitybą arba vaistų vartojimą, siekiant išvengti mirties nuo infarkto. Tyrimai rodo, kad 97 procentus atvejų, tabletės neduoda jokių rezultatų. Mes rizikuojame mirtimi ir šalutiniu vaistų poveikiu dėl niekinės tariamos jų naudos. Tačiau valgydami sveikai, be papildomų riebalų, pašalintume giliai slypinčią ligos priežastį ir netgi galėtume apsukti ligos plitimo kryptį, ir visiškai pasveikti. Tai turėtų būti gydytojų pareiga – informuoti apie tai savo pacientus.
Dažnai net neklausiame, kodėl reikia keisti savo gyvenseną, įpročius, mitybą, jei galime tiesiog laukti ir leisti moderniajai medicinai mus pagydyti? Deja, dažnai, pasirodo, mes pervertiname gydymo veiksmingumą.
Naudinga informacija anglų kalba:
Tikroji mitybos nauda prieš vaistus.
Kartais prevencinės medicinos procedūros gali būti žalingos ar net sukelti vėžį.
Rizika susirgti vėžiu nuo CT skenavimo radiacija. Ar dantų rentgenas sukelia smegenų vėžį?
Gyvensenos medicina: šalinkime ligų priežastis.
Kaip nuoširdus gydytojo bei paciento bendravimas gali padėti gydyti širdies ligas?
Kokios rekomenduojamos cholesterolio normos, norint pakeisti širdies ligos eigą?
Atskleisti interesų konfliktai medicininiuose tyrimuose.
Kokią mitybą turėtų rekomenduoti gydytojai?
Taigi kodėl daugiau gydytojų to nedaro? Širdies ligų prevencijos barjerai.
Išsiaiškinkite, ar jūsų daktaras priima farmacijos kompanijos pinigus.
Daugiau apie dr. C. Esselstyno širdies ligų tyrimą: Įrodymais paremta medicina ar šališka medicina?
Comments are closed.